„Amazing Physics“ konferencija Balandžio 5 d.

 

Ryškios mokslo pasaulio asmenybės ir savo sričių žinovai skaitys kviestinius pranešimus VMTI Fizinių ir technologijos mokslų centro organizuojamoje mokslinėje konferencijoje „Įstabioji fizika“ (angl. Amazing Physics), kuri vyks balandžio 5-tą dieną konferencijų salėje A101, Saulėtekio al. 3, Vilnius. Ši konferencija – vienas iš šiemet organizuojamos 50-sios Fizikų dienos FiDi50 renginių.

 

Konferenciją pradės svečias iš Tel Avivo Universiteto (Izraelis), profesorius Gill Rosenman, 200 publikacijų ir 26 patentų autorius, startuolio „StoreDot“ vienas iš įkūrėjų. Jis skaitys pranešimą „Peltidų

nanofotonika: Fizika, Nanotechnologija ir taikymai“, kur bus pasakojama apie bioinspiruotų peptidinių nanomedžiagų koncepciją, pasižyminčią optiniu skaidrumu bei netiesinėmis elektrooptinėmis savybėmis. Taip pat papasakos apie naują technologiją, leidžiančią gaminti integruotas optines grandines, sudarytas iš peptidų bei jų taikymus biofotonikoje ir medicinoje.

 

Prof. habil. dr. Kęstutis Pyragas domisi netiesinės dinamikos ir chaoso mokslu. Vienoje iš savo publikacijų jis pasiūlė originalų chaoso valdymo metodą uždelstuoju grįžtamuoju ryšiu, kuris susilaukė plataus tarptautinio pripažinimo. Jis skaitys pranešimą „Neuroninių sistemų tyrimas teorinės fizikos metodais“, kur paaiškins jūros gyvūnų smegenų aktyvumo ypatumus miego metu bei aukštadažnės smegenų stimuliacijos veikimo mechanizmus gydant Parkinsono liga sergančius pacientus taikant teorinės fizikos metodus.

 

Šių metų kovo mėnesį Nature žurnale paskelbta žinia, jog aptiktas pirmųjų Visatoje egzistavusių žvaigždžių signalas. Nors žvaigždės savo gyvenimus baigė prieš daugiau nei 13 milijardų metų, jų šviesos sąveika su aplinkinėmis dujomis paliko pėdsaką, vis dar matomą radijo bangų spinduliuotėje, pasiekiančioje teleskopus. Šis atradimas ne tik leidžia spręsti, kad žvaigždžių Visatoje būta praėjus vos 180 milijonų metų po Didžiojo sprogimo, bet ir užduoda klausimų apie jaunos Visatos evoliuciją ir tamsiosios bei įprastos medžiagos sąveiką. Kaip daromi tokie atradimai ir kaip jie padeda vis geriau suprasti Visatos sandarą ir evoliuciją, pasakos Fizinių ir technologijos mokslų centro vyresnysis mokslo darbuotojas, dr. Kastytis Zubovas.

 

Konferencijos metu taip pat sužinosime, kas yra karotinoidai. Pradėjus gilintis, kaip šios molekulės veikia, pasirodo, kad reikalai daug sudėtingesni, nei pagalvotum iš pirmo žvilgsnio. Bet ultrasparčioji lazerių spektroskopija – rimtas mokslinis įrankis. Pranešime, kurį pristatytas Vilniaus Universiteto, Fizikos fakulteto prof. Mikas Vengris išgirsime, kaip ji padėjo išsiaiškinti ką karotinoidai sugeba nuveikti su juos apšvietusio fotono energija, o taip pat atsakysime į iš pažiūros nekaltą, bet keblų klausimą: iš raudonų pomidorų pagamintas bolognese padažas ant lėkščių palieka ne raudonas, o oranžines dėmes?

 

Kviečiame visus dalyvauti