Paltarokas!

Lietuva – tai krepšinio ir Fizikos šalis! Taip mes, Lietuvos fizikai, leidžiame sau pajuokauti bendraudami su kolegomis fizikais iš kitų pasaulio universitetų. Ir toks pajuokavimas turi labai rimtą pagrindą. Pasaulyje fizikai dažnai įsivaizduojami, kaip nedidelė, gal kiek ir uždaroka, gal šiek tiek keistokų, bet labai savitą humoro jausmą turinčių žmonių bendrija. Todėl toks susidomėjimo fizika mastas Lietuvoje užsieniečiams yra mistiškas. Tik vos arti trijų milijonų gyventojų turinti šalis sugeba įkvėpti ir pritraukti sunkiai suvokiamą skaičių talentingų moksleivių Fizikos studijoms. Galima priminti, kad didžiausių pakilimų metais vien tik Vilniaus universiteto Fizikos fakultete bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų pakopose studentų skaičius persiversdavo net per 1000! Tai unikalus rodiklis ir fenomenas. Drįstume teigti, kad tam labai pasitarnavo FiDi. Šios kasmetinės šventės didele dalimi nulėme tai, kad mūsų fizikų bendruomenė tapo atviresne ir labiau patrauklia jauniems protams. Tai kas gi ta FiDi ir jos simbolis – DinasZauras, kuriems skirta ši kolekcinė 1,5 EUR moneta?

Fiziko diena (FiDi) – tai linksma Vilniaus universiteto studentų šventė, kai kasmet pirmąjį balandžio šeštadienį, nepriklausomai nuo to, ar lyja, ar sninga, ar pusto (pora kartų buvo ir taip!) iš Saulėtekio į senamiestį keliauja spalvinga eisena su DinuZauru priešakyje. Pagal šventės legendą, fizikai važiuoja atsiprašyti filologių už padarytas dinozauro skriaudas ir prisiekti amžinąją meilę. Ši šventė yra žymus įvykis mieste, kurios metu atkreipiantis dėmesį į Vilniaus universiteto studentiją, reklamuojama Lietuvos fizikų bendrija, skatinama moksleivius domėtis fizika. Eisenoje tradiciškai dalyvauja ir Fizikos fakultetą baigę absolventai – Fizikos aliumnai. Tai žmonės besididžiuojantys teisingai pasirinkta studijų ir tolesnės veiklos kryptimis. Galima būtų netgi teigti, kad dabartiniame formate FiDi su DinoZauro eisena yra unikalus reiškinys net ir Europos universitetų kontekste.

Ar lietus, ar sniegas, ir taip kasmet: nuo Saulėtekio link Seimo ir su muzika link Filologijos fakulteto!

Šiemet jau 50-ąjį kartą žmonijos istorijoje švęsime FiDi. Vargu, ar tada, tą lemtingą 1969-ųjų pavasario rytą nedidelė grupelė Fizikos studentų entuziastų su Vitu Mačiuliu (šiandien Vitas yra Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas) priešakyje pilnai suvokė ką darą ir į ką išsirutuliuos jų galvose gimusi kvaziunofantazija – Te būna FiDi !? Šiandien tai atrodo tarsi iš Šventojo Rašto nužengusi „Te būna šviesa!“

Generalinė repeticija prieš jubiliejų: 49-oji FiDi (Edgaro Kurausko nuotr.)

Ir ko tik nebuvo FiDienų tėkmėje per tuos 50 metų! Jos gyvybingumą pirmiausia nulėmė tai, kad FiDi yra grynai Fizikos studentų entuziastų šventė, kur jie turi nežabotą savarankiškumą ir laisvę fantazijoms. Ribojama tik tai, kas galėtų sukelti pavojų šventės dalyvių sveikatai ar gyvybei. Na, o gerai žinome, kad studentų fantazijoms ribų nėra. Todėl FiDi istorijoje būta visko – ir gyvų asilų (tarpe jų ir asilų gerąja prasme – t.y. ilgaausių padarėlių, ant kurių galima joti ir pervežti įvairius krovinius (žr. nuotrauka), buvo renkama Mis Fizika, vykdavo tarakonų ir žiurkių lenktynės, gaidžių peštynės, gražiausių vyriškų kojų konkursas, žaibus svaidė Tesla transformatorius, nuo Fizikos fakulteto pastato stogo į skrydį buvo paleista vieno studento paaukota Ford Fiesta. Visų studentų galvose sugeneruotų originalių idėjų ir atrakcionų išvardinti neįmanoma. Kartą garbiausius šventės dalyvius atgabeno net malūnsparnis. Dar galima paminėti didžiausius pasaulyje šachmatus (Guinesso komitete rekordas, deja, nebuvo pripažintas tik todėl, kad figūros – taip, didžiausios pasaulyje, bet prie jų nėra lentos!) ir pirmąjį Lietuvoje skylinerį, kuris FiDi metu kursavo Saulėtekyje tarp Fizikos fakulteto ir naujojo Vilniaus universiteto bibliotekos pastato – Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro (MKIC) (žr.nuotraukas).

Sigitas tarp asilų

(Paaiškinimas: Sigitas Gintautas – tai FiDi-15 organizacinio komiteto pirmininkas, o ant asilų į FiDi atvyksta Lietuvos Mokslų akademijos prezidentas prof. Juras Požėla (ant dešniojo asilo) ir LMA Fizikos instituto direktorius prof. Jurgis Viščakas (ant kairiojo))

Iš rimtesnių dalykų reikia pažymėti Studentų mokslinės draugijos (SMD) konferencijas, kurių laikas dažnai būdavo specialiai priderinamas prie FiDi ir vykdavo rytinėje šventės dalyje. Šiandien šios konferencijos išsivystė į grandiozinį tarptautinį studentų renginį Open Readings, į kuriuos paskaityti pranešimų mielai atvyksta net Nobelio laureatai.

Fizikos fakulteto studentų kūrybinės dirbtuvės: čia kasmet „atjauninamas“ DinasZauras ir gimsta kiti FiDi atrakcionai (Nailo Garejevo nuotr.)

Didžiausi pasaulyje šachmatai (karaliaus aukštis – 4.5 m): atliekama rokiruotė.

Skylineris Saulėtekyje: bandomąjį važiavimą atlieka projekto autorius Fizikos fakulteto studentas Arūnas Matelis.

Fantazijos fantazijomis, bet jų įgyvendinimui reikia deramo finansavimo. Todėl viena sudėtingiausių problemų, kurią kasmet tenka spręsti organizatoriams – jie patys turi ieškoti ir suranda rėmėjus, patys valdo gautą paramą ir renginio finansinius srautus. O tai tikrai nėra paprasta. Suprantama, kad pagrindiniai FiDi remėjai – firmos ir bendrovės, kurioms vadovauja Fizikos aliumnai: MC grupė, Žabolis ir partneriai, Eksma grupė, Šviesos konversija, Ogmios grupė. Būti FiDi organizacinio komiteto pirmininku – tai savotiškas perlas į jauno žmogaus CV, kuris užtikrina darbo vietą rimtose aukštųjų technologijų įmonėse ir kompanijose. Vėlgi, tokių kompanijų bosais labai dažnai tampa fizikai, ir jie tai tikrai žino, ko vertas žmogus, kartą sėkmingai suvadovavęs organizuojant FiDi. Šalia FiDi Orgkomiteto pirmininko, antras ant garbės pjedestalo yra DinoZauro vairuotojas. Ši specialybė FiDi metu tampa pačia garbingiausia Vilniaus mieste. Ji Fizikos fakultete perduodama iš kartos į kartą, panašiai, kaip gondolininko Venecijoje – vyresnieji studentai, buvę vairuotojai, apmoko šiam darbui pasiryžusius jaunesniuosius.

Visi puikiai žinom, kokia svarbi jaunam kūrybingam žmogui yra saviraiškos laisvė. Todėl iki šalies nepriklausomybės atgavimo FiDi tai buvo savotiškas laisvės ir gaivios minties klubas, kur buvo bandoma realizuoti, ir dažnai labai sėkmingai, tai, kas tuomet buvo varžoma ar net draudžiama. Kartais alegoriškai, su paslėptomis protesto prieš tuometinę valdžią ir jos vykdomą ideologinio kvaišinimo politiką formomis ar ironiškais elementais. Pirmųjų FiDi vakarinių programų vinis buvo „Vienuoliai“ – tuomet tai gal geriausia Vilniaus roko grupė, kurios pagrindą sudarė Fizikos fakulteto studentai Gediminas Trinkūnas, Eugenijus Gaižauskas (šiandien jie žinomi fizikai, mokslo daktarai) ir Grigorjus Gordonas (šiuo metu gyvena JAV, kurį laiką dainavo Niujorke Metropolitan). Pradžioje Vienuolių repertuare daugiau vyravo The Beatles dainos. Vėliau, nebūtų fizikai, jiems pavyko sulituoti labai skoningai skambantį ir šiurpulius keliantį taip vadinamą fuzz-boxą. Sunkiojo metalo mėgėjai žino, kas tai. Tokių dalykų nusipirkti buvo neįmanoma, o šiandien tai būtų vadinama inovacija! Tada pasipyle dainos iš Deep Purple, Black Sabbath repertuaro (Black night, Iron man …). O tai anuomet buvo baisus tabu.

Toliau dar geriau – prabėgus vos porai metų (su trupučiu) po epochos masto renginio – Kęstučio Antanėlio pastatytos roko operos Jesus Crist Superstar Dailės institute (1971 m. gruodis) per FiDi-6 (1974 m. balandis) buvo pastatytas absurdo teatro spektaklis Alfredo Jarry „Karalius Ūbas“. Spektaklį režisavo Raimondas Polis, o pačios idėjos autoriais ir įkvepėjais laikytini Fizikos fakulteto studentai Saulius Arlauskas (šiandien filosofijos daktaras, profesorius) ir Vytautas Rubavičius (tada filosofuojantis hipis, o šiandien žinomas rašytojas intelektualas, kultūros tyrinėtojas).

Ši laisvės ir protesto dvasia, sklandžiusi po pirmąsias FiDi, gal būt didele dalimi nulėmė ir tai, kad tarp Sajūdžio aktyviausiųjų buvo daug fizikų. Du būsimieji LR premjerai, Sąjūdžio pirmųjų mitingų ir Baltijos kelio organizatoriai (Angonita Rupšytė, Arūnas Grumadas) – galima nujausti, kad visi jie rėmėsi FiDi dvasia ir tam tikra organizavimo ir patirtimi.

Apie patį DinąZaurą. Idėja gimė 1978 m, besirengiant FiDi-10, prieš pat Fizikos fakulteto persikraustymą iš Naugarduko gatvės į Saulėtekį. Iš smalsumo bevartant Kazimieros Simonavičiaus veikalą „Didysis artilerijos menas“ (Artis Magnae Artilleriae) ir kitą panašią literatūrą kažkas tuomet pajuokavo, kad FiDi reikia sukonstruoti kažką skraidančio ar bent jau judančio ir baisaus. Tada FiDi organizatoriai maždaug taip paakino vieną labai nagingų rankų fiziką Vilių Armoną – „Viliau, tu gali viską!“ Ir Vilius padarė. Ir ne tik padarė, bet jis ir toliau nuolatos padeda studentams palaikyti „sportinę“ DinoZauro formą. Taigi, Vilių Armoną galima teisėtai laikyti DinoZauro tėvu. Žiūrint iš istorinio taško, nuo XVIII šimtmečio iki pat XX a. Vilniaus universiteto studentai savo kasmetinių eisenų per miestą metu pagerbdavo Vilniaus Baziliską – drakoną, neva gyvenusį prie Subačiaus vartų ar Barbakane. Tokiu būdu drakonas – DinoZauro prototipas įgauna tarsi ir istorinį tęstinumą.

Perlojoje ant garsiojo paminklo Vytautui Didžiajam užrašyta: Vytautai, būsi gyvas, kol gyvas bus nors vienas lietuvis! Ar galėtume mes, šių dienų Lietuvos fizikai, kažkaip panašiai pasakyti apie mūsų laikmečio simbolį – DinąZaurą?! Gal, kiek pafantazavus, ateities DinasZauras bus didžiulis dronas, kuris praskris virš Vilniaus varomas saulės energijos… Labai sunku įsivaizduoti, kurlink taip sparčiai globalėjančiame pasaulyje evoliucionuos mokslas ir vienas jo flagmanų – Fizika. Lai ši moneta įamžina FiDi brandumą ir DinoZauro jaunystę!

Graži tradicija: Fizikos alumnų ąžuoliuko sodinimas Saulėtekyje FiDi metu (Nailo Garejevo nuotr.).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.