FiDi tinklaraštis

Neišsigaskit, nepradėsiu čia pasakot ilgų istorijų. Tiesiog keletas užfiksuotų akimirkų iš senų FiDi:

Fidi 13 (1980 m.)

FiDi 19 (1986 m.)

FiDi 27 (1994 m.)

FiDi 33 (2000 m.)

Prisipažinsiu - iš pradžių žiūrūjau labai skeptiškai į šį reikalą. Mane persekiojo prisiminimai apie vasaros pradžią, praleistą pas Donatą garaže, todėl jaučiau šiokią tokią baimę važiuodamas pas jį. Taigi, kažkas sugalvojo, kad FiDi metu turėtų vykti dėstytojų ir studentų šachmatų turnyras. Žinome, mes nebūtume fizikai, jei nepasirinktume pačių ekstremaliausių būdų surengti pačio lėčiausio ir letargiškiausio (čia žiūrint iš statistinio žiūrovo perspektyvos) sporto varžyboms. Projektas pradėtas, idėjos generuojamos, beliko tik mintį paversti įmateriją. Po darbo grįžau įbaraką, persirengiau, pagriebiau ratą ir išbšgom įkiemą, kur mūsų jau laukė transporto priemonė su Donatu ir Natalija viduje. Pirmoji stotelė - Senukai. Ten po ilgo stovėjimo, bandymo perrūkti vieni kitus ir apmąstymo, nusipirkome 50 metrų 30mm diametro plastikinio vamzdžio. <minties šuolis> Pagaliau nusigavę pas Donatą įAvižienius pradėjom galvoti (iš dalies tą procesą būtų galima pavadinti ir taip) kaip įgyvendinti šachmato idėja. Ratas pasirinko karkasą iš vielos, aš su Natalija prisijungėme prie jo. Donatas, jo brolis Gedas ir Tomašas sugalvojo kitokį variantą su bačkom ir pan. Taigi dvi komandos, vienas vakaras ir tikslas - šachmatai. Kol mes lankstėm vielas, kita komanda virino ilgą ir siaurą metalinę plokštę prie 1,94 m skersmens baškos.

Niekas nesuprato, kaip mes visi atsidūrėme prie vieno ir to paties projekto, tačiau šachmato griaučiai buvo sulipdyti. Niekas nemirė (nors aš ir Gedas pajautėme ką reiškia šlapiomis pirštinėmis laikyti strypą, kurą tuo metu virina)… Rezultatas patiko visiems. Štai jis:

po visų nesutarimų, debatų, įkyrėjimų vieni kitiems ir minčių šuolių mes pagaliau susiruošėme važiuoti namo ir… Matildai baigėsi kuras. Dar dvidešimt minučių užtrukome traukydami Matilda po Avižienius.

Grįždami namo užsukome įPilaitę ir suvalgėme po kebabą (jei taip būtų galima pavadinti mėsą su kopūstais blyne ir nieko daugiau), taip pat pasveikinome Nataliją su gimtadieniu. Visi, kas skaito šį įrašą prašome tai padaryti nedelsiant, jei to dar nepadarėte. Jei jau padarėte - padarykite dar kartą. Gero niekada nebus per daug… O gal?!

Vieną kartą FiDi pirmininkas nusprendė, kad fidistai nepažįsta vieni kitų taip gerai, kaip turįtų, ir kad jie dar per mažai tūsinasi. Todėl praeitą savaitgalį buvo surengta puota pavadinimu FiDi betonofkė. Džiugu, kad susibetonuoti panoro ne tik naujesni fidistai, bet ir veteranai.

Dalyviams buvo pasiūlyta įvairaus pobūdžio pramogų: valgyti mini submarinus, žaisti su kompiuteriu, eiti į pirtį. Ir klausytis gyvos muzikos! Tarpusavio supratimas ir įsiklausymas, skambant šiai muzikai (kaip vienas iš privalomų dalykų komandiniame darbe, beje), buvo taip pat įtrauktas į pramogų tinklelį.

Staiga pačiam betonofkės sūkury nutraukiama muzika, o įdėmesio centrą nedrąsiai ir įraudusiais žandukais atbėga slaptu nekaltų mergaičių draugijos pavadinimu užsikodavęs visokių lyčių trio ir paragina FiDi pirmininką išlįsti, kad ir kur jis bebūtų. O pasirodo, nekaltų mergaičių klubas nekaltai atskleidė nekaltą Donato užmačią paversti FiDi betonofkę savo gimtadienio balium! Na ką gi, buvo ištrauktos dovanos:

Vakaro atmosferai pradėjus kaisti, daug kas sumanė dar labiau pasikaitinti ir sulindo įpirtį. O tuo metu (o galbūt vėliau, kai dauguma jau klojosi patalus), viename iš kambarių paslaptingai buvo išpurkštas užrašas, kurį tik fidistas ir galėtų užrašyti. Turbūt net nereikia sakyti, koks…

O pirmininkas ką. Skraido.

Šiandien per mūsų konferenciją nuvilnijo liūdna žinia. Leiskite, pacituosiu:

“Dear Madam/Sir,
thank you for your message.

The IAU does not designates names of stars, and therefore
we cannot cope with your request. Information on naming
issues can be found at < http://www.iau.org/FAQs.56.0.html >

Wishing you much success with your festivities,
best regards,

K.A. van der Hucht”

Tai buvo atsakymas į rato klausimą dėl žvaiždės pirkimo iš IAU (International Atstronomial Union). Jiems nerėpi mokslo populiarinimas Lietuvoje ir Europoje. Ir nerėpi FiDi svarba mėsų gyvenime. Daugelis gali susidaryti nuomonę, kad aš esu žiaurus žmogus (kai kas gal būt tokią nuomonę jau susidarė), bet turiu mintį, kad kitą kartą prie prašymo bendradarbiauti reikia prirašyti tokį prierašą:

“We would like you to know, that this year we have planned to kill a special someone. If you don’t want to have any troubles and are interested in living some years, than please, take this proposal in a very serious consideration!”

O jei šiek tiek rimčiau, tai tikrai labai liūdna, kad negalėsime turėti FiDi žvaigždės. Bet, kaip sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gerą, kadangi visada galime nusipirkti labai brangų popierių iš bet kokios amerikiečių internetinės kompanijos ir tvirtinti, kad žvaigždė ?-sgr, esanti Šaulio žvaigždyne priklauso FiDi…

Keletas citatų iš „Fidi maker’s manual“ (versija 2.00), kad neužsimirštume:

• Fidistas – tai iš angliavandenių, fosforo, geležies, apynių ir vandens sudaryta substancija, kuri kažkurį realiai įsivaizduojamą laiką praleidžia Vilniaus Universiteto Fizikos fakulteto rūmuose.
• Fideranas (FiDi veteranas) - tai iš angliavandenių, fosforo, geležies, apynių ir vandens sudaryta substancija, kuri jau rezultatyviai praleido laiką VU FF ir tris ir daugiau kartą išgyveno sužadintą būseną, kuri kitaip vadinama FiDi Organizaciniu komitetu.
• FiDi OK – tai daugiau kaip 2,5 tonos angliavandenių, fosforo, geležies, apynių ir vandens substancijos, kuri ir organizuoja Vilniaus mieste Fiziko dienos marazmą.
• Fidistui brangūs reiškiniai – pavasaris, skraidymas (nesvarbu ko – malūnsparnių, drugių, musių, iš egzamino ir kt.), pavasario sėja, šviesos refrakcija ir dispersija (gerose fiziko akyse ar po filologės sijonu), šiltas ir saulėtas oras.
• Fidistui labiausiai brangūs daiktai – VU FF aplinka, žaliasis kaklaraištis, Olečka, fiderano kortelė, „Saulėtekio“ meteoritas prie FF (tai pailgas granito spalvos akmuo prie Mamutų kelio), skanusis „Švyturio“ alus.
• Fidisto amžinai gerbiami – akademikas Viščiakas, profai Skaistys, Kupliauskis, Juodviršis.
• Fidisto gerbiami žmonės – Pirmos FIDI Pirmininkas Mačiulis, Dinozauro tėvas ir motina Armonas, Pirmoji FIDI Pirmininkė Aukštikalnytė; FF Dekanai – profai Kybartas, Bandzaitis, Vengris, Dikčius; Nedekanai – Margarita, Angonita; Poetai – Plankas, Mizeikis; Garbės fizikai – Kašuba, bufetava Asta; Visi veteranai.

Pilka ir niekuo neypatinga pirtis Zujūnuose lapkričio 23-ios vakarą buvo nemenkai atgyvinta sovietmetį menančiais plakatais, laikraščiais ir kitais rakandais, o nemaža gauja kolūkiečiais ar šiaip įtartinais tipais persirengusių FiDi piliečių laukė garbingųjų FiDi veteranų atvykimo. Jie pasirodė šauniu gal kiek paklerusiu mokykliniu autobusu, jau patyrę Matildos* keleivių kontrolės persekiojimus ir baisias sirenas, tačiau visai neįbauginti ir pasirengę nerti į FiDi kolūkio linksmybes.

O linksmybių tikrai būta. Nuo audringų šokių skambant čiungai čiangai ir kitai sovietinių laikų muzikai iki pasisėdėjimų ant turėklų. Prie baro maloniai viliojo silkė, svogūnai, samanė. Vėliau sekė fuksų teatras, filologių
pasirodymas ir kai ką tiesiogine šio žodžio prasme iš kojų išvertęs fizikių-melžėjų kankanas. Ir, žinoma, pirties garai ir tvaikas.

Kad renginys tikrai buvo vykęs galima spręsti ir iš to, kaip nenoriai sąskrydžio dalyviai skirstėsi namo ir bandė įsiamžinti kolūkiu dvelkiančioje salėje. O pirmininkas ryte po pirties buvo apipiltas dėkingais skambučiais!

*Dar nežinantiems: Matilda - jau legenda tap?s transporteris, apkeliavęs pusė Europos su FiDi logotipu ant šono (žr. Vienas tikslas!).