Gal teko kam girdėti, o kai kuriems gal ir neteko (bet mes nesmerkim tų, tik pasakysim, gėda tiems turėtų būti!), kad egzistuoja toksai “Fidistų gerbiamas gyvūnas - Dinas“. Kaip kad jau ne kartą buvo minėta – su drakonu jo painioti nereikėtų.
Nors dinozaurai valdė Žemę senokai, prieš kokius 65 mln metų, mūsiškis ne iš tų laikų atkeliavo. Pirmą kartą pasirodė tik FiDi 10 proga 1978 metais.
Sakytumėt, kad drakonų Europoje galima rasti daug vyresnių. Pavyzdžiui, jau nuo a XIV a. Belgijoje vykstančiame festivalyje vienas toks lankos. Jis yra gavęs, net seniausio drakono vardą.
Tačiau pastarasis koks buvo, toks ir liko, jokio progreso, na gal patyrusi akis ir pastebėtų menką pokytį, bet ne mes, paprasti mirtingieji. O ir griaučiai jo nepatvarūs – mediniai.
Ne taip kaip mūsų Dino, kurio gyslomis jau nuo pirmųjų metų metalas teka.
Nuo pat mažens pats vaikščiojo, nereikėjo šešiems ar aštuoniems vyrams jo nešti, na gal tik kartais pagelbėti, ypač paauglystės metais – pernelyg įkaitusią širdelę ataušinti.
O ir dabar Zauras yra didis. Tiesiogine to žodžio prasme. 15os metrų ilgio, beveik 5ių metrų aukščio. Geros formos būdamas keliolika tonų sveria, o ne varganus 180 kg, kaip kai kurie.
Gal kiek ir rūstokas. Na bet kas toksai nebūtų? Jūk kadais Moskvyčių turėjo (kol niekšai ir garažo nepavogė), bet po šiek tiek atsileidžia jis - Gaz 53 platformą įsigijo.
Tad jei esi pakankamai drąsus, o fizikai būtent tokie, nepatingėk ir ateik sausio 5ą dieną 22h prie Medžio centro ir pamatyk šį žvėrį, turi progą net jį paliesti.
Šiuo metu jis yra kiek sulysęs. Gaila, bet gal ir gerai:)
Taigi, po sniego šalinimo operacijos, prasidėjo darbai prie medžio centro aikštelės kampe tūnančio filologių siaubo…
Dino kojos
Yra toks “baleriniškas” posakis: kokios kojos, toks ir šokis. Pasinaudoję šio posakio suteikta logika nusprendėme padaryti plastinę operaciją.
1. Vienu gražiu chirurgo mostu buvo pašalinta negaluojanti Dino širdelė ir kreivos kojos.
Seselė dangsto Dino širdelę, fone matomos amputuotos kojos
2. Kojos pergabentos į FiDi slaugos rūsį ir nulupta sena oda.
Miklios seselių(fuxų) rankos nudyre senąją kojų dangą svėrusia 2 tonas
3. Laukite tęsinio…
Dino širdelė
Visi tikriausiai prisimena skaudų milžino kritimą, sukėlusį skausmo ir Matelio raudų bangas. Taip jau gyvenimas susisuko, kad Dino Zauro širdelė nerodė jokių gyvybės ženklų. Tad šiais metais nieko nelaukiant buvo nuspręsta ją išimti ir patikrinti kas ten negerai.
1. Pačios operacijos nuotraukų nėra nes iškėlimo metu nebuvo laisvų rankų.
3. Atgabenus (vos ne vos) krovinį į vietą pradėti ardymo darbai.
Ardymo pusiaukelėje
Išardžius pasirodė milijonai bėdų… Pikti nykštukai suniokojo alkūninį veleną, viena cilindrą, sunaikintos tarpinės… Preliminarios remonto išlaidos: neišsimokam…. Padėtis be išeities…
NAUJOS ŠIRDIES ODISĖJA
Pasirodo likimas nuo musų dar nenusisuko, vieną gražią diena surandamas donoras musų mirtininkui. Tad nieko nelaukiant 3 drąsių vyrų ekipažas apsiginkluoja priekaba iš Lukoil ir leidžiasi į 400 km. ilgio užduotį pargabenti naująjį gyvybės agregatą.
1. Ankstų rytą, pilni vilties išsiruošėme į kelią.
2. Nukeliavę į Raseinius radome daugiau negu tikėjomės, gražuolis su visais laidais, babinom, oro filtrais ir kitais atributais. Tad nieko nelaukdami pakrovėm į priekabą, nuplovėm, padėkojom Gerajam Aivaro tėčiui už pagalbą ir išdūmėm namo.
Pakeliui namo
3. Po ilgos ir varginančios kelionės šitas sušalęs ir apsnigtas meno kūrinys atkeliavo prie savo naujosios darbo vietos.
Štai jis visų savo apsnigtu grožiu
Likus 20km iki keliones pabaigos paskambinome darbštiesiems Fuxams, kurie mus pasitiko apsiginklavę lazdomis ir grandinėmis. Bandymai užvesti vietoje baigėsi nesėkme nes plaunant į svarbius elektros elementus buvo pripusta vandens, tad naujoji širdelė keliavo į FiDi slaugos rūsį. Kelionę mums bandė sutrukdyti skaičiavimo centro fėjos aiškindamos kad mes ištepsime “kultūringai išplautas grindis”, bet tai mūsų nesustabdė, apsiginklavome naujuoju V8 agregatu, prasiskynėme kelia pro piktąsias fėjas ir laimingai be didesnių nutikimų pasiekėme rūsį.
The Beast Is Alive!!!!
Parsinešėm vos ne vos ta +- 400 kg. džiaugsmą į rūsį, palinkėjom saldžių sapnu ir išsibėgiojome pamiegoti po ilgos darbo dienos pilnos nuotykių ir džiaugsmų. Kitos dienos rytą, studentiškais matavimais apie 10h, susirinkom prie naujojo agregato, sujungėme laidelius, pykšt pokšt ir štai ką gauname:
Kad naujoji širdelė nepradegintu tarpinių ir nenutiktų kas nors netikėto aš labai atsargiai, su dideliu nerimu leidau jai dirbti.
Šiuo metu tiek naujienų, darbai planuojami vykdomi, likite su FiDi blogu ir sužinokite visas naujausias žinias apie naująjį Dino Zauro gyvenimo etapą. :)
Taigi viskas vyko ankstyvą šeštadienio rytą, kai visi dar miegojo skaniuoju šeštadienio miegu ir net nesiruošė keltis. O darbštūs fizikai kėlėsi ir vyko prie medžio centro kovoti su sniego spąstais, kurie buvo įkalinę mūsų mylimiausią gyvūnėlį Diną Zaurą. Nuvykus šiek tiek nuliūdome išvydę, kad esame tik trise, bet supratę, kad darbas pats nenusidirbs grėbėme šiūpeles ir kibome į darbą. Įpusėjus atkasimą išvydome už tvoros vieną pažystamą veidą nešiną, net dviem sniego šiūpeliavimo įrengimais. Tai nieko nelaukę griebėme ją už pakarpos ir pristatėme prie sniego pusnies.
Pabaigus kasti sniegą ir pradėjus ruošti įrankius darbui, pasirodė likusieji darbštieji kolegos grįžtantys iš vestuvių tik dėja vestuvių pyragą kažkur pamiršo. Užtai Broniui paskyrėme bausmę t.y. pakišome po Dinu ir liepėme atsukti kardaną…
o Matelis pamatęs nukastą sniegą ir apsidžiaugęs jo gausa sudeklamavo labai gražų eilėrašty apie fidi.
Pasakius kalbą iškart pasijutome labai laimingi ir kupini jėgų, tai Arūnas nieko nelaukdamas kibo į sunkiausią padangos ridenimo rungtį, ir įrodė, kad greitai įveikti ją gali netik Žydrūnas Savickas.
Pasportavę visi čiupome įrankius kurių greitai pritrūko ir kibome į darbą. Kas Dinui kojas demontavo, kas juo uodega apnuogino, treti ruošė variklį ekskursijai į fizikos fakultetą…. Darbo netrūko ir neteko liūdėti…
(P.S. Ačiū Evai už arbatą.)
Visada norėjote, kad Jūsų kaklas judėtų natūraliai bei laisvai? Jums išeities nėra, bet Dinas Zauras greit galės tokiu didžiuotis.
Iš kur aš tai žinau? Tai kad teko pačiai prisidėti prie gaminimo. O viskas prasidėjo taip: sulaukiau skambučio “Ar gali padėti…?”, vėliau i baraką buvo atgabentas kartonas, kuris yra kaklo pagrindas. Pažiūrėjus į plokščių skaičių, pasirodė, kad greitai padarysiu. Geriau pažiūrėjus į žiedų skaičių, kuriuos reikėjo išpjaustyti, optimizmo sumažėjo, ir po pirmų trijų išpjaustytų plokščių supratau, ką veiksiu likusias naktis.
Pamiršau pridurti, kad gyvenu mažame dviviečiame kambaryje. Mano kambariokė buvo labai patenkinta, kai spinta, kad neatsidarinėtų, buvo užremta kartonu, ant stalo vietoj knygų ir saldainių atsirado kartonas, o atidarius duris pasitikdavo kartoniniai žiedai. Man pasakius, kad šiandien pjaustysiu, ji iš laimės susiraukdavo.
Taip aš romantiškai praleidau penktadienio ir šeštadienio vakarus su draugu. Sekantis etapas buvo tų žiedų suklijavimas į garmoškę, plėšant Duck teipą (labai naudinga lipni juostelė. Net 1001 panaudojimo būdas, tarp jų ir įsidėti į kišenę) į mažas juosteles ir klijuojant porom žiedus. Porom porom, ir per 5 valandas gaunasi viena dalis kaklo, kurią su kitomis dalimis sujungs pereinamųjų dydžių žiedai.
Taigi, tikiuosi, suklijuotą garmoškę pavyks ištempti iki 2 metrų, ir per FiDi galėsim džiaugtis gražiu Dino kaklu.
Kas ten vyksta? Ten, kur įkelti kojos nedrįsta ne tik eilinis mirtingasis, bet ir ne kiekvienas gerokai nuo proto nušokęs fidistas.. Ten, kur dar užuodžiamas fanieros kvapas, kartais šmyšteli kokio fekalo (lekalo) šmėkla.. Ten, kur gyvena dėmesio ištroškęs Dinas..
Nieko ten nevyksta.
Trys vyrai mūrai
Skulptorius Algirdas daro dantis. Meškauskų šeimynėlė stengias, kad Dinas galėtų praryti dar ne vieną filologę.
Radiatorius musiet
Radiatorius, katras turėtai užtikrinti, kad Dinas negautų širdies smūgiaus, tikrinas, ar ne kiauras jisai. Šitą džiaugsmą teko garbė nusipirkt iš žmogeliaus už 50 Lt. Visai buvo faina iš tikro toks bizniuks!
Inkilas
Geriausias, ką pavyko nuveikti per pusę metų, - inkilas su garbanom!
Pakraskė
Dar tobulinam savo grafiti įgūdžius. Kadangi sienų nėra, tai dažom kažkokias detales. Viens laiko jas, kits dažo. Turbo būsim grafitininkai!
Šis straipsnis gimė visiškai ne savaime, ir juo norėta pasakyti nieko.
Po pernykštės karčios patirties su kaklu ir nauja galva Dino ministerijoje buvo priimtas strateginis planas:
1) Svarbiausia yra išvaizda ir grožis, o tik paskui performansas.
2) Padaryti kelių dienų bandymų ciklą uodegai ir eksperimentų rezultatus palyginti su teoriniais tikslais.
Po šių svarbių politinių spredimų prasidėjo reali veikla. Atskyrėm uodegos ir galvos vožtuvus, išprendėm vožtuvų komutacijos problemas na ir begales kitų problemėlių. Likus kelioms dienoms iki lapkričio mėnesio, buvo atlikti bandymai. Po šių eksperimentų paaiškėjo kraupūs rezultatai:
1) Uodegos valdymo algoritmas ir būdas visiškai nepasiteisina, nes gamtoje egzistuoja toks reiškinys kaip inercija.
2) Nepriklausomas narelių valdymas, užuot suteikęs uodegai plastiškumo ir grakštumo, veikia priešingai ir blogina bendrą vaizdą.
Išvados:
1) Būtinai turi būti stabilizuotas (išvengta inercijos) šoninis judėjimas. Atskirai pirmas ir antras narelis.
2) Šiek tiek perdarytos valdymo techninės ir programinės įrangos .
3) Naujos konstrukcijos turi būti maksimaliai lengvos ir turėti centrinius vadymo mechanizmus.
Taigi inerciją po ilgų bandymų ir skaičiavimų galima pažaboti spyruoklių sistema ir amortizatoriumi. Tačiau abu džiaugsmai turi būti pasidaryti pačių. Apie stabilizavimą Jums papasakos Matelaizeris.
