FiDi tinklaraštis

Taigi, po sniego šalinimo operacijos, prasidėjo darbai prie medžio centro aikštelės kampe tūnančio filologių siaubo…

Dino kojos

Yra toks “baleriniškas” posakis: kokios kojos, toks ir šokis.  Pasinaudoję šio posakio suteikta logika nusprendėme padaryti plastinę operaciją.

1. Vienu gražiu chirurgo mostu  buvo pašalinta negaluojanti Dino širdelė ir kreivos kojos.

Seselė dangsto Dino širdelę, fone matomos amputuotos kojos

2. Kojos pergabentos į FiDi slaugos rūsį ir nulupta sena oda.

Miklios seselių(fuxų) rankos nudyre senąją kojų dangą svėrusia 2 tonas

3. Laukite tęsinio…

Dino širdelė

Visi tikriausiai prisimena skaudų milžino kritimą, sukėlusį skausmo ir  Matelio raudų bangas. Taip jau gyvenimas susisuko, kad Dino Zauro širdelė nerodė jokių gyvybės ženklų. Tad šiais metais nieko nelaukiant buvo nuspręsta ją išimti ir patikrinti kas ten negerai.

1. Pačios operacijos nuotraukų nėra nes iškėlimo metu nebuvo laisvų rankų.

Štai kaip atrodo ertmė kurioje pūpsojo širdis

2. Stebuklingu transportavimo būdų nefunkcionuojantis organas atgabentas į FiDi slaugos rūsį.

Nubraukiamas prakaito lašas

3. Atgabenus (vos ne vos) krovinį į vietą pradėti ardymo darbai.

Ardymo pusiaukelėje

Išardžius pasirodė milijonai bėdų… Pikti nykštukai suniokojo alkūninį veleną, viena cilindrą, sunaikintos tarpinės… Preliminarios remonto išlaidos: neišsimokam…. Padėtis be išeities…

NAUJOS ŠIRDIES ODISĖJA

Pasirodo likimas nuo musų dar nenusisuko, vieną gražią diena surandamas donoras musų mirtininkui. Tad nieko nelaukiant 3 drąsių vyrų ekipažas apsiginkluoja priekaba iš Lukoil ir leidžiasi į 400 km. ilgio užduotį pargabenti naująjį gyvybės agregatą.

1. Ankstų rytą, pilni vilties išsiruošėme į kelią.

Ekipažas:

Už vairo: Narsusis Vilius, Navigacija: Sumanusis Aivaras, Darbinė jėga: Miegantis Bushasz

2. Nukeliavę į Raseinius radome daugiau negu tikėjomės, gražuolis su visais laidais, babinom, oro filtrais ir kitais atributais. Tad nieko nelaukdami pakrovėm į priekabą, nuplovėm, padėkojom Gerajam Aivaro tėčiui už pagalbą ir išdūmėm namo.

Pakeliui namo

3. Po ilgos ir varginančios kelionės šitas sušalęs ir apsnigtas meno kūrinys atkeliavo prie savo naujosios darbo vietos.

Štai jis visų savo apsnigtu grožiu

Likus 20km iki keliones pabaigos paskambinome darbštiesiems Fuxams, kurie mus pasitiko apsiginklavę lazdomis ir grandinėmis. Bandymai užvesti vietoje baigėsi nesėkme nes plaunant į svarbius elektros elementus buvo pripusta vandens, tad naujoji širdelė keliavo į FiDi slaugos rūsį. Kelionę mums bandė sutrukdyti skaičiavimo centro fėjos aiškindamos kad mes ištepsime “kultūringai išplautas grindis”, bet tai mūsų nesustabdė, apsiginklavome naujuoju V8 agregatu, prasiskynėme kelia pro piktąsias fėjas ir laimingai be didesnių nutikimų pasiekėme rūsį.

The Beast Is Alive!!!!

Parsinešėm vos ne vos ta +- 400 kg. džiaugsmą į rūsį, palinkėjom saldžių sapnu ir išsibėgiojome pamiegoti po ilgos darbo dienos pilnos nuotykių ir džiaugsmų. Kitos dienos rytą, studentiškais matavimais apie 10h, susirinkom prie naujojo agregato, sujungėme laidelius, pykšt pokšt ir štai ką gauname:

Kad naujoji širdelė nepradegintu tarpinių ir nenutiktų kas nors netikėto aš labai atsargiai, su dideliu nerimu leidau jai dirbti.

Šiuo metu tiek naujienų, darbai planuojami vykdomi, likite su FiDi blogu ir sužinokite visas naujausias žinias apie naująjį Dino Zauro gyvenimo etapą. :)

Taigi viskas vyko ankstyvą šeštadienio rytą, kai visi dar miegojo skaniuoju šeštadienio miegu ir net nesiruošė keltis. O darbštūs fizikai kėlėsi ir vyko prie medžio centro kovoti su sniego spąstais, kurie buvo įkalinę mūsų mylimiausią gyvūnėlį Diną Zaurą. Nuvykus šiek tiek nuliūdome išvydę, kad esame tik trise, bet supratę, kad darbas pats nenusidirbs grėbėme šiūpeles ir kibome į darbą. Įpusėjus atkasimą išvydome už tvoros vieną pažystamą veidą nešiną, net dviem sniego šiūpeliavimo įrengimais. Tai nieko nelaukę griebėme ją už pakarpos ir pristatėme prie sniego pusnies.

Pabaigus kasti sniegą ir pradėjus ruošti įrankius darbui, pasirodė likusieji darbštieji kolegos grįžtantys iš vestuvių tik dėja vestuvių pyragą kažkur pamiršo. Užtai Broniui paskyrėme bausmę t.y. pakišome po Dinu ir liepėme atsukti kardaną…

o Matelis pamatęs nukastą sniegą ir apsidžiaugęs jo gausa  sudeklamavo labai gražų eilėrašty apie fidi.

Pasakius kalbą iškart pasijutome labai laimingi ir kupini jėgų, tai Arūnas nieko nelaukdamas kibo į sunkiausią padangos ridenimo rungtį, ir įrodė, kad greitai įveikti ją gali netik Žydrūnas Savickas.
Pasportavę visi čiupome įrankius kurių greitai pritrūko ir kibome į darbą. Kas Dinui kojas demontavo, kas juo uodega apnuogino, treti ruošė variklį  ekskursijai į fizikos fakultetą…. Darbo netrūko ir neteko liūdėti…
(P.S. Ačiū Evai už arbatą.)

Visada norėjote, kad Jūsų kaklas judėtų natūraliai bei laisvai? Jums išeities nėra, bet Dinas Zauras greit galės tokiu didžiuotis.

Iš kur aš tai žinau? Tai kad teko pačiai prisidėti prie gaminimo. O viskas prasidėjo taip:  sulaukiau skambučio “Ar gali padėti…?”, vėliau i baraką buvo atgabentas kartonas, kuris yra kaklo pagrindas. Pažiūrėjus į plokščių skaičių, pasirodė, kad greitai padarysiu. Geriau pažiūrėjus į žiedų skaičių, kuriuos reikėjo išpjaustyti, optimizmo sumažėjo, ir po pirmų trijų išpjaustytų plokščių supratau, ką veiksiu likusias naktis.

Pamiršau pridurti, kad gyvenu mažame dviviečiame kambaryje. Mano kambariokė buvo labai patenkinta, kai spinta, kad neatsidarinėtų, buvo užremta kartonu, ant stalo vietoj knygų ir saldainių atsirado kartonas, o atidarius duris pasitikdavo kartoniniai žiedai. Man pasakius, kad šiandien pjaustysiu, ji iš laimės susiraukdavo.

Taip aš romantiškai praleidau penktadienio ir šeštadienio vakarus su draugu. Sekantis etapas  buvo tų žiedų suklijavimas į garmoškę, plėšant Duck teipą (labai naudinga lipni juostelė. Net 1001 panaudojimo būdas, tarp jų ir įsidėti į kišenę) į mažas juosteles ir klijuojant porom žiedus. Porom porom, ir per 5 valandas gaunasi viena dalis kaklo, kurią su kitomis dalimis sujungs pereinamųjų dydžių žiedai.

Taigi, tikiuosi, suklijuotą garmoškę pavyks ištempti iki 2 metrų, ir per FiDi galėsim džiaugtis gražiu Dino kaklu.

Eilėraštukas, puikiai nusakantis, kad ideologinė fizikų spalva yra žalia. Ir ne kitaip!

Žali laukai, žali miškai,
Žali ir mes – maži vaikai.
Žaliam pavasariui žaliuojant
Ir kurkiant daug žalių varlių,
Ropoja žalias Dinozauras
Per žalių rūtų darželius.
Praryja žalią filologę –
Šviesesnė darosi galva.
Vaikai! Mylėkit žalią spalvą!
Žalia – tai fizikų spalva!

Eilės iš FiDi 23 Fidilo.

Statistika: žalia spalva įtikinamai paminėta 11 kartų.

Kas ten vyksta? Ten, kur įkelti kojos nedrįsta ne tik eilinis mirtingasis, bet ir ne kiekvienas gerokai nuo proto nušokęs fidistas.. Ten, kur dar užuodžiamas fanieros kvapas, kartais šmyšteli kokio fekalo (lekalo) šmėkla.. Ten, kur gyvena dėmesio ištroškęs Dinas..

Nieko ten nevyksta.

Trys vyrai mūrai

Skulptorius Algirdas daro dantis. Meškauskų šeimynėlė stengias, kad Dinas galėtų praryti dar ne vieną filologę.

Radiatorius musiet

Radiatorius, katras turėtai užtikrinti, kad Dinas negautų širdies smūgiaus, tikrinas, ar ne kiauras jisai.  Šitą džiaugsmą teko garbė nusipirkt iš žmogeliaus už 50 Lt. Visai buvo faina iš tikro toks bizniuks!

Inkilas

Geriausias, ką pavyko nuveikti per pusę metų, - inkilas su garbanom!

Pakraskė

Dar tobulinam savo grafiti įgūdžius. Kadangi sienų nėra, tai dažom kažkokias detales. Viens laiko jas, kits dažo. Turbo būsim grafitininkai!

Šis straipsnis gimė visiškai ne savaime, ir juo norėta pasakyti nieko.

Viskas prasidėjo taip:

Po pernykštės karčios patirties su kaklu ir nauja galva Dino ministerijoje buvo priimtas strateginis planas:

1) Svarbiausia yra išvaizda ir grožis, o tik paskui performansas.

2) Padaryti kelių dienų bandymų ciklą uodegai ir eksperimentų rezultatus palyginti su teoriniais tikslais.

Po šių svarbių politinių spredimų prasidėjo reali veikla. Atskyrėm uodegos ir galvos vožtuvus, išprendėm vožtuvų komutacijos problemas  na ir begales kitų problemėlių. Likus kelioms dienoms iki lapkričio mėnesio, buvo atlikti bandymai. Po šių eksperimentų paaiškėjo kraupūs rezultatai:

1) Uodegos valdymo algoritmas ir būdas visiškai nepasiteisina, nes  gamtoje egzistuoja toks reiškinys kaip inercija.

2) Nepriklausomas narelių valdymas, užuot suteikęs uodegai plastiškumo ir grakštumo,  veikia priešingai ir blogina bendrą vaizdą.

Išvados:

1) Būtinai turi būti stabilizuotas (išvengta inercijos) šoninis judėjimas. Atskirai pirmas ir antras narelis.
2) Šiek tiek perdarytos valdymo techninės ir programinės įrangos .
3) Naujos konstrukcijos turi būti maksimaliai lengvos ir turėti centrinius vadymo mechanizmus.

Taigi inerciją po ilgų bandymų ir skaičiavimų galima pažaboti spyruoklių sistema ir amortizatoriumi. Tačiau abu džiaugsmai turi būti pasidaryti pačių. Apie stabilizavimą Jums papasakos Matelaizeris.

Sveiki sveiki visi, kurie dabar ištroškę išgirst ką nors naujo apie Diną. O naujo pasakyti tikrai yra ką!

Pradėsiu turbūt nuo to, kad visiems, kas labiau pažįstami su Dinu, labai nepatiko, kaip jis tranko savo uodegą. Ilgai galvojom, kaip tai stabilizuoti: rašėm skriptus, stabdėm oru, dėjom atatampas, tačiau ėjo ir atėjo ta lemtinga nušvitos diena, kai mes supratom, kad išeitis gali būti pasiekta amortizatoriais! Juk mašina be amortizatorių irgi siūbuoja, linguoja nesąmoningai, o štai su gerais amortizatoriais jau viskas tvarkoje. Nebūtume mes fizikai, jei amortizatorius būtų standartinio dydžio.

Jėgos susidaro ten nemenkos ir paprastą mašinos amortizatorių jos stumdo nelabai jausdamos. Tam reikia kažko didesnio ir kalibruojamiškiškesnio. Didžiajam Avižienių lobyne mes užtikome hidraulinį cilindrą. Netrukus (gal per savaitę) Donatas parūpino droselius, perdarėm pečius, pakeitėm cilindrą, išpjovėm plokštę, apfrezavom kampus, išgręžėm skyles, sukabinom, ir -  didžioji bandymų diena! Visos sistemos nuotraukos būtų per daug erotiškos, kad jas rodytume viešai, todėl parodysime tik fidizišką amortizatorių.

Fidizižkas amortizatorius

Testavimo diena: pusto, šalta (GOMas pasistengė, kad nebūtų liūdna), drebančiom rankytėm sukam varžtukus, cilindrus, kalam štokus, sujungiam šlangutes, užpildom amortizatorių tepalu ir -  testavimas! Oplia! Uodega juda vos vos. Donatas pasukinėja droselius (tuos blizgančius daiktus virš cilindro)  - juda geriau. Netrukus uodega juda tobulai. Viso šito esmė:  judant pirmai uodegos daliai, antroji bus ~ pastovi ir nesitrankys į šonus (labai). Visi išsišiepę ir sušalę išardom meną ir paruošiam legendai Baliui (kuris virina su abiem rankom) apvirinti.

Jei su antros dalies stabilizavimu susitvarkėm gana lengvai, tai su pirmąja teko gerokai padeginti deguonies ir sunaudot elektrodų. Tie, kas matė, kaip atrodė Dino uodegos laikymas seniau, dabar truputį išsigąstų. Permainos! Tas permainas iššaukė stabilizavimui planuojamos naudoti spyruoklės. Troleibusinės spyruoklės. Troleibusinių spyruoklių sistema. Dvi troleibusinių spyruoklių sistemos. Vat tokios maždaug:

Tokia sistema nuo posūkio cilindro išsitempia gal ~15 cm. Kaip sakant, veikiant maždaug 1 tonos jėgai, jinai pailgėja 15 cm. Vat šitos jėgos pilnai užtenka, kad uodega sunkiasvorį Matelį sviesteltų šonan kaip kokį nieką. Visoms šitoms spyruoklėms tirti buvo paskirtas atskiras pusdienis, ir mes su Magirusu kilnojom įvairius ten blokus. Vat kokie turi būt mechanikos laborai. Taigi vėl tęsiu toliau! Visi pasikeitimai yra tokie:  išpjaustyta daug atatampų ir pastatytas kryžius. Į kryžių remiasi cilindras, spyruoklės. Kryžius atremtas geriausiu kampu į rėmą. Dabar ten erdviau ir tvirčiau. Visai prieš pat Kalėdas buvo išbandyta viena spyruoklių sistema. Nepaisant keleto padarytų klaidų, viskas buvo sutvarkyta, ir spyruoklių sistema pasiruošus darbui. Pridėsim antrą, sukalibruosim. Apdengsim iš naujo uodegą, padarysim naują galiuką ir valio! Dinas turės tokią uodegą, kokios pavydėtų net prieš daug milijardų metų gyvenę dinozauriukai.