FiDi tinklaraštis

Ką gi, nusprendžiau aprašyti savo Naujųjų Metų įspūdžius ir išgyvenimus per Naujuosius Metus. Viskas prasidėjo gruodžio 31 dieną, vakare. Po pachmielingos dienos reikėjo keliauti į Naujus Metus prie Sporto rūmų. Kelionė iš namų neprailgo: linksmai bepliurpdami, su Lina atsibeldėme į Sporto rūmus su krūva “padšlėmnikų”. Ten mūsų laukė keletas jaunųjų FiDi’stų. Pradėjome dalintis vakaro atributus - “padšlėmnikus”. Po kurio laiko atsibeldė ir Donatas su Horacijumi bei kitais Fizikais. Pagaliau gavę akreditacijas, pajudėjome Sporto rūmų vidaus link. Beje, Justusas su ūsais atrodė kaip senas lenkas p…rastas.

Viduje mūsų laukė prabangi rūbinė su beždžionėmis - liokajais ir nemokami šalikai bei vynas (a, ir dar maisto nemokamai buvo). Linksmai besidžiaugiant nemokamomis gėrybėmis, buvo paskelbta Lietuvos kultūros sostinė -  Plungė (Vilnius yra Europos 2009 metams, jeigu ką). Ir prasidėjo vakaro programa fortepijonų interpretacijomis. Su visais įmanomais cirkais atsisėdę į vietas, pradėjome klausytis fortepijonų virtuozų grojimo. Kartais išgirsdavom ir aptarnaujančio personalo racijų, kadangi (bent jau aš) sėdėjome paskutinėse eilėse. Tas tikrai išmušė iš takto, nes žodžiai buvo tokie: ” Donce, ar girdi mane?”

Vėliau sekė “@Hoffman_spragtukas”,  kurį stebėjome lauke iš VIP’inio atstumo, o už mūsų buvo visi mirtingieji, už tvoros susigrūdę kaip silkės. Šiaip (bent jau man) modernusis spektaklis pasirodė įspūdingas ir vertas didžiausių plojimų, neskaitant kai kurių aplinkinių komentarų, atseit Svaras išdarkė Čaikovskį…

Po to pajudėjom srautiniu judėjimu link Katedros aikštės. Žmonių buvo daug … labai daug … labai labai daug. Po kurio laiko žlugo visos viltys pasiekti V.I.P. ložę, ir teko apsistoti silkių statinėje prieš Katedros aikštę. Kadangi stovėjome taip, kad net sunku buvo įkvėpti gryno oro, net keliomis minutėmis pražiopsojome  Naujuosius Metus ir tik 6 minutės po 12 pastebėjome, kad lyg atėjo Nauji Metai, nes Katedroje to visiškai nesijautė. Lakstė keli prožektoriai ar lazeriai (nelabai svarbu, nes visiškai įspūdžio nepaliko).  Po viso to nesusipratimo patraukėm atgal link Sporto rūmų.

Ten mūsų laukė “Tabami goes the Beatles” ir “Fools Garden”,  kurie ir buvo Bitlais. Pašėlom ir išsitaškėm nerealiai: net Simas, kuris visą vakarą buvo invalidas, su ramentais šoko kaip profesionalus šokėjas. Po 28 Bitlų dainų ir nusivylimo, kad baigėsi nemokamas vynas, oficialusis vakarėlis ėjo į pabaigą. Toliau kas kaip išsiskirstė, ir nebekomentuosiu, kas ką veikė iki tos pačios sausio 1 dienos, 16 valandos, kai vėl susirinkome prie Sporto rūmų nešti šachmatų į vidų. Bet apie tai antroje pasakojimo dalyje.

P.S. jeigu radote gramatinių klaidų šiame pasakojime, parašykite man į emailą, o ne į komentarus. Dėkui.

Įrašyta kategorijoje: FiDi 41.
Įrašo komentarų RSS