Kaip skelbia pavadinimas, besisiejantis su šiųmetinės FiDi veteranų pirties tematika, prisiminsim tai, kas vyko ne taip ir seniai – šį savaitgalį. Kaip ir kasmet FiDi „N“ OK komitetas vyresniems ir labiau patyrusiems veteranams organizuoja pirtį, kurios metu visi susėda, prisimena senus laikus, pasigiria vieni kitų bėdomis ir paliūdi, kad vis dar atsiranda tokių, kuriems sekasi, o svarbiausia – suvartoja ne vieną litrą alaus liežuviui atrišti.
Pasiruošimas pirčiai prasidėjo dar rugsėjo ar spalio mėnesį. Laiko pasiruošimui lyg ir nemažai, tačiau koks rezultatas? Pabandysiu trumpai apžvelgti tai, kas vyko pirties metu.
Viskas prasidėjo dar fakultete ir Kamčiatkos barakuose (nr. 41), kuomet pasiruošusi sunkiam vakarui fizikos studentų kompanija prisikrovė mantos į automobilius ir išskubėjo į pirties vietą – Zujūnus. Kadangi važiavom gausus būrys, netilpusieji į automašinas turėjo pasinaudoti viešojo transporto teikiamais nemalonumais ir belstis į kitą jau nebe visai Vilniaus galą.
Atvažiavom keletu valandų anksčiau, o gal geriau sakyti keletu valandų per anksti, nes, viskam pasiruošę, vis dar laukėm atvažiuojančio autobuso su veteranais.
Nekantraujantis Justusas ir nekantraujanti kasininkė, kuri kiek vėliau labai patiko veteranams (mes turime jos telefono numerį, tad galit kreiptis :) )
Nukrautas vaišėmis baras po truputį pildėsi sklidinais bokalais alaus, kas priviliojo pirmininkę, ir du alaus fuksai puolė ginčytis kuriam gi teks garbė aptarnauti
Draugiškas merginų pasisėdėjimas prie stalo
Linksma FiDi fuksų teatro filmo peržiūra kompiuterio ekrane
Ar šis jaunuolis nieko neprimena??
Keletas nuotraukų tiesiog prisimenant tai, kas vyko tąnakt.
Kol visi linksminosi, vienas (kaip visad žavus ir pasidažęs) vaikinas miegojo ir miegodamas nieko nenutuokiančias jaunas fizikes bandė kabinti, deja…
Kaip visad neapsieita be besimezgančių meilės romanų…
…kiek vėliau virtusių tikrų tikriausiais meilės trikampiais
Tačiau ne visiems sekėsi atrasti tikrąją meilę ir teko liūdniems keliauti namo…
<
Baigėsi viskas šokiais ir linksmybėmis už stalo
Pabaigai reikėtų tarti žodį, kad buvo visko: ir liūdesio dėl negauto pakvietimo, ir džiaugsmo, kad pagaliau viskas baigėsi, ir ištampytų nervų, kuomet „suk kairėn“ dažniausiai reiškė „suk dešinėn“, ir iš gyvenimo ištrintas savaitgalis, ir kvietimas pasikalbėti vyriškai niekam nematant, ir slapta kažkieno rankose atsidūręs juodas markeris…
Bet smagu buvo visgi.
Naujausi komentarai