Raidės. Šitas žodis man jau įgriso iki gyvo kaulo ir kaskart jį išgirdus darosi baisu, pikta, liūdna ir smagu abei linksma. Jei dar nežinai, ką tai reiškia, tai skaityk straipsnį ir, jei pasiseks, sužinosi.
Kai visa šita nesąmonė įgavo pakankamai kinetinės energijos, kad jau nebebuvo galima jos atsisakyti, reikėjo pradėt kažkokius darbus. Perkelt kažką iš popieriaus į realybę. Surast visas galimas bėdas ir paskui, kaip mėgo sakyt Simas, troubleshoot’int ir debug’int. Vakare subraižiau mažą namelį – 2,5×2,5×3,75. Penktadienį susivežėm su E. V. autmošina malkas abei plokštes. Sekmadienio ankstų rytą, kuris buvo iškart po šeštadienio, kada narkomanų būrelis uostė 646 ir apsiuostęs fotkino savo genitalijas, susirinkom – gausi trijų žmonių brigada – fakultetan. Susinešėm malkas, plokštes, pjūklus, cvekus, plaktukus, gerą nuotaiką, viltį ir ėmėms darbuotis. Išpradžių pjovėm ir kalėm. Supjovėm ir sukalėm. Pastatėm ir sakėm “EINASAUKAIPČIADIDELIS!”.
Paskui dar sugalvojom, kad reikia sukt plokštes su medvaržčiais. Susukom. Tada sugalvojom, kad reik suremt visas sienas. Surėmėm. Ką gavom? Mažą. Itin super mažą trobelę.
Plokštės atsilapanojo, atsišerpetojo. Bet jas sutampėm kaladėlėm. Liko tik šaunusis stogas, bet ir stogą sutvarkėm. Net aš ant jo buvau užsilipęs biški kaladėles prisukt. Aišku apsimedvaržčiavau iš baimės. Bet apsimečiau, kad nebijau ir stengiaus atrodyt gražus ir drąsus.
Kad ir kaip niekingai atrodo ta viena šešioliktoji I raidelės, bet mes neslėpėm savo džiaugsmo ir namų statybininkų brigada įsirengė savo trobesį, kuriam visi dailiai pozavo ir džiaugės gana produktyvia diena.
Jei dar nesupratai ką reiškai RAIDĖS, tada privalai ateit balandžio 10 dieną į fizlendą, suprasi. Tik nepamiršk maudymosi paratūros!!!
Naujausi komentarai