Viskas prasidėjo taip:

Po pernykštės karčios patirties su kaklu ir nauja galva Dino ministerijoje buvo priimtas strateginis planas:

1) Svarbiausia yra išvaizda ir grožis, o tik paskui performansas.

2) Padaryti kelių dienų bandymų ciklą uodegai ir eksperimentų rezultatus palyginti su teoriniais tikslais.

Po šių svarbių politinių spredimų prasidėjo reali veikla. Atskyrėm uodegos ir galvos vožtuvus, išprendėm vožtuvų komutacijos problemas  na ir begales kitų problemėlių. Likus kelioms dienoms iki lapkričio mėnesio, buvo atlikti bandymai. Po šių eksperimentų paaiškėjo kraupūs rezultatai:

1) Uodegos valdymo algoritmas ir būdas visiškai nepasiteisina, nes  gamtoje egzistuoja toks reiškinys kaip inercija.

2) Nepriklausomas narelių valdymas, užuot suteikęs uodegai plastiškumo ir grakštumo,  veikia priešingai ir blogina bendrą vaizdą.

Išvados:

1) Būtinai turi būti stabilizuotas (išvengta inercijos) šoninis judėjimas. Atskirai pirmas ir antras narelis.
2) Šiek tiek perdarytos valdymo techninės ir programinės įrangos .
3) Naujos konstrukcijos turi būti maksimaliai lengvos ir turėti centrinius vadymo mechanizmus.

Taigi inerciją po ilgų bandymų ir skaičiavimų galima pažaboti spyruoklių sistema ir amortizatoriumi. Tačiau abu džiaugsmai turi būti pasidaryti pačių. Apie stabilizavimą Jums papasakos Matelaizeris.