• Akis į akį su bulve arba 101-asis bulvės pritaikymo būdas

    Ir kas gi nežino vienos iš labiausiai lietuvių mylimų daržovių – bulvių? Kas jau kas, tačiau tūlas studentas daugiau iš jokio kito valgomo produkto neišspaus daugiau skirtingu patiekalų: bulvės virtos, bulvės keptos, bulvės trintos… O gal ir marinuotos ar žalios?? Na, šiaip ar taip, nebūtų fizikas  studentas, kuris nesugalvotų, kaip dar galima panaudoti šią skrandžio užpildymo priemonę. Jums reikės:

    1. Vamzdžio (priklausomai nuo bulvės skersmens, todėl pirma patartina išsimatuoti turimų bulvių skersmenis, suvesti į excelio lentelę (o dar geriau -  į Originą), o vėliau suvidurkinti, surasti matavimo ir skaičiavimo paklaidas ir padaryti išvadas, kokio skersmens vamzdis yra tinkamiausias). Ilgis, priklausomai nuo skersmens, turi būti estetiškas.

    2. Dviejų rankenų. Iš bėdos tam tiks ir maždaug 10 kartų mažesnio skersmens vamzdukai (pastaba: jie turi būti apimami rankomis, taigi mastelis -  1:10, gali būti pakeistas, naudojantis konstruotojo sveiku protu).

    3. Taikiklio. Rekomenduojama optinis, bet tinka ir paprastas.

    4. Daug oro, su dideliu slėgiu lekiančio iš kaip galima storesnės žarnos (pavyzdį galite rasti Avižieniuose) arba labai labai smarkiai pūsti.

    5. Mygtuko/gaiduko (čia turi būti atsižvelgta į darbų ir aplinkinių būtybių saugos reikalavimus, taigi rekomenduojamas ir priešlaikinio iššovimo saugiklis).

    6. Kokių nors krūtų vožtuvų, krūvos laidų ir dar šio bei to, ko visai netikėtai gali prireikti, tačiau dėl laiko ir vietos trūkumo į aprašymą neįtrauksime…

    7. Daug diskusijų, nesutarimų, nuo kurio galo pradėti lipdymus, bandymų, tinkamo poligono.

    Taigi viską sudedame į krūvą, gerai pakratome, pataisome ne ten sulipusias detales, ir štai jums naujos kartos POTATOEGUN X41 (tariasi [poteito gun‘as], liet. Bulvių šaudyklė). Įkišame bulvę į vamzdį kuo giliau, nusitaikome į varną kuo taikliau ir šauname. Nors pataikymo galimybė ir nėra didelė, kelnės iš laimės ar iš baimės pilnos gali būti tiek varnai, tiek šovėjui.

    Upgreidai, lietuviškai -  tiuningas:

    1. Lazerinis taikiklis
    2. Griovelis iš vamzdžio vidinės pusės (kad būtų lengviau nuspėti bulvės skridimo trajektoriją)
    3. Kombinuotai sujungti keli vamzdžiai
      debilizmas2
      (c Matelaizeris)

    Laboratoriniai bandymai, atliekami šiuo prietaisu:

    1. Atatrankos jėgos tyrimas. Sukišti kuo daugiau bulvių į vamzdį ir stebėti, kas toliau: bulvės ar šaunantysis nulėks sava kryptimi.

    2. Išbandant šovėjo akies taiklumą ir bulvės lėkimo greitį, galima bandyti šauti į praskrendančius objektus: lėktuvus, NSO ir pan.

    3.Ieškant įvairių bulvės iššovimo ir lėkimo parametrų, galima šauti vertikaliai aukštyn arba kampu į horizontą.

    4. Nuožulniu kampu šaunant į tarką, atsiranda galimybė greitai ir pigiai pasigaminti tarkuotų blynų pietums.

    O viso šio konstravimo, gaminimo ir varnų gąsdinimo tikslas -  Didžiulis poligonas FIDI 41 metu prie VU FF: kas išmuš daugiau EF langų?

    photo6

  • Dinas Zauras

    Viskas prasidėjo taip:

    Po pernykštės karčios patirties su kaklu ir nauja galva Dino ministerijoje buvo priimtas strateginis planas:

    1) Svarbiausia yra išvaizda ir grožis, o tik paskui performansas.

    2) Padaryti kelių dienų bandymų ciklą uodegai ir eksperimentų rezultatus palyginti su teoriniais tikslais.

    Po šių svarbių politinių spredimų prasidėjo reali veikla. Atskyrėm uodegos ir galvos vožtuvus, išprendėm vožtuvų komutacijos problemas  na ir begales kitų problemėlių. Likus kelioms dienoms iki lapkričio mėnesio, buvo atlikti bandymai. Po šių eksperimentų paaiškėjo kraupūs rezultatai:

    1) Uodegos valdymo algoritmas ir būdas visiškai nepasiteisina, nes  gamtoje egzistuoja toks reiškinys kaip inercija.

    2) Nepriklausomas narelių valdymas, užuot suteikęs uodegai plastiškumo ir grakštumo,  veikia priešingai ir blogina bendrą vaizdą.

    Išvados:

    1) Būtinai turi būti stabilizuotas (išvengta inercijos) šoninis judėjimas. Atskirai pirmas ir antras narelis.
    2) Šiek tiek perdarytos valdymo techninės ir programinės įrangos .
    3) Naujos konstrukcijos turi būti maksimaliai lengvos ir turėti centrinius vadymo mechanizmus.

    Taigi inerciją po ilgų bandymų ir skaičiavimų galima pažaboti spyruoklių sistema ir amortizatoriumi. Tačiau abu džiaugsmai turi būti pasidaryti pačių. Apie stabilizavimą Jums papasakos Matelaizeris.

  • Dinas Zauras stabilizuojasi

    Sveiki sveiki visi, kurie dabar ištroškę išgirst ką nors naujo apie Diną. O naujo pasakyti tikrai yra ką!

    Pradėsiu turbūt nuo to, kad visiems, kas labiau pažįstami su Dinu, labai nepatiko, kaip jis tranko savo uodegą. Ilgai galvojom, kaip tai stabilizuoti: rašėm skriptus, stabdėm oru, dėjom atatampas, tačiau ėjo ir atėjo ta lemtinga nušvitos diena, kai mes supratom, kad išeitis gali būti pasiekta amortizatoriais! Juk mašina be amortizatorių irgi siūbuoja, linguoja nesąmoningai, o štai su gerais amortizatoriais jau viskas tvarkoje. Nebūtume mes fizikai, jei amortizatorius būtų standartinio dydžio.

    Jėgos susidaro ten nemenkos ir paprastą mašinos amortizatorių jos stumdo nelabai jausdamos. Tam reikia kažko didesnio ir kalibruojamiškiškesnio. Didžiajam Avižienių lobyne mes užtikome hidraulinį cilindrą. Netrukus (gal per savaitę) Donatas parūpino droselius, perdarėm pečius, pakeitėm cilindrą, išpjovėm plokštę, apfrezavom kampus, išgręžėm skyles, sukabinom, ir -  didžioji bandymų diena! Visos sistemos nuotraukos būtų per daug erotiškos, kad jas rodytume viešai, todėl parodysime tik fidizišką amortizatorių.

    Fidizižkas amortizatorius

    Fidizižkas amortizatorius

    Testavimo diena: pusto, šalta (GOMas pasistengė, kad nebūtų liūdna), drebančiom rankytėm sukam varžtukus, cilindrus, kalam štokus, sujungiam šlangutes, užpildom amortizatorių tepalu ir -  testavimas! Oplia! Uodega juda vos vos. Donatas pasukinėja droselius (tuos blizgančius daiktus virš cilindro)  – juda geriau. Netrukus uodega juda tobulai. Viso šito esmė:  judant pirmai uodegos daliai, antroji bus ~ pastovi ir nesitrankys į šonus (labai). Visi išsišiepę ir sušalę išardom meną ir paruošiam legendai Baliui (kuris virina su abiem rankom) apvirinti.

    Jei su antros dalies stabilizavimu susitvarkėm gana lengvai, tai su pirmąja teko gerokai padeginti deguonies ir sunaudot elektrodų. Tie, kas matė, kaip atrodė Dino uodegos laikymas seniau, dabar truputį išsigąstų. Permainos! Tas permainas iššaukė stabilizavimui planuojamos naudoti spyruoklės. Troleibusinės spyruoklės. Troleibusinių spyruoklių sistema. Dvi troleibusinių spyruoklių sistemos. Vat tokios maždaug:

    Spranzdinu sistema1

    Tokia sistema nuo posūkio cilindro išsitempia gal ~15 cm. Kaip sakant, veikiant maždaug 1 tonos jėgai, jinai pailgėja 15 cm. Vat šitos jėgos pilnai užtenka, kad uodega sunkiasvorį Matelį sviesteltų šonan kaip kokį nieką. Visoms šitoms spyruoklėms tirti buvo paskirtas atskiras pusdienis, ir mes su Magirusu kilnojom įvairius ten blokus. Vat kokie turi būt mechanikos laborai. Taigi vėl tęsiu toliau! Visi pasikeitimai yra tokie:  išpjaustyta daug atatampų ir pastatytas kryžius. Į kryžių remiasi cilindras, spyruoklės. Kryžius atremtas geriausiu kampu į rėmą. Dabar ten erdviau ir tvirčiau. Visai prieš pat Kalėdas buvo išbandyta viena spyruoklių sistema. Nepaisant keleto padarytų klaidų, viskas buvo sutvarkyta, ir spyruoklių sistema pasiruošus darbui. Pridėsim antrą, sukalibruosim. Apdengsim iš naujo uodegą, padarysim naują galiuką ir valio! Dinas turės tokią uodegą, kokios pavydėtų net prieš daug milijardų metų gyvenę dinozauriukai.

  • Šokiai pokiai

    Labas. Kaip jau žinojote arba nežinojote, na o bet tačiau įvyko tai, kas būna nuostabu. Taip. Tai šokiai pokiai. Tai vyko su paklaida lygiai prieš savaitę, trečiadienį, ne kur kitur, o centriuko morge. Ne, ten negyvų žmonių nebuvo, ten valgykla. O šokome mes ne šiaip sau. Galingo tikslo vardan – dar stipresnės draugystės su filologėm!

    Na, nuvažiavome mes ten, jog paruoštume ką nors ar šiaip palauktume šokių aistruolių, pažiūrėtume į baltą lapą ar telefonu pašnekėtume.

    dscn0991

    Ir mums sekėsi neblogai. Mes laukėme, o belaukdami netgi pataisėme vaišių įvairiausių, jog visiem per barzda varvėtų ir burnoj visgi šį tą turėtų. Taip, ten alus. Truputį.

    dscn1008

    Ir staiga, kur buvęs, kur nebuvęs, vakaras po truputį ėmė ir pradėjo vykti. Mat žmonės rinkosi ir džiaugėsi tuo. Atėjo išdykusių fizikų bei šelmiškai nusiteikusių filologių. Visi lupo mandarinus ir šnekėjo dalykus.

    dscn1033

    O šokiai taigi ne paprasti, o liaudiški vykti turėjo. Taip ir atsitiko, mat atėjo šaunūs liaudiškų šokių išmanytojai, kad pamokytų mus, kaip reikia nelipti kaimynui ant kojos, bet trepsėti pagal muziką tam tikra tvarka, tai yra šokti.

    dscn1028

    Griebė žmonės vienas kitą tol, kol pavirto į poras. Ir, deja, paaiškėjo, jog kai kurias poras sudaro dvi moterys. Ajajai. Atėjo daugiau mergelių filologių nei bernelių fizikų…ech. Matyt, berneliai pavargo nuo gausybės moterų mūsų fakultete ir neatėjo susipažinti su daugiau moterų. Pajuokavau. Nėra pas mus fizfake moterų daug. Jie gal šiaip neatėjo. O atėję buvo kieti kaip reikiant.

    dscn1030

    Visgi šou turi tęstis, ir mes, įsikibę vienas į kito porą, trypėme taip, kaip rodė mūs šaunieji mokytojai. Skambėjo šauniai vakaro muzikanto valdomas akordeonas su galingais lietuvių liaudies šlageriais. Ir mes šėlome, kad net prakaitas išmušė veidus. Ot smagu buvo. Šakės.

    dscn1024

    Kaip žinia, dalykai baigiasi. Išmokome krūvą šokių, leidome laiką, veikdami dalykus. Kas grįžo prie mandarinų, kas šnekėjo, o kas pritaikė naujai išmoktus judesius diskotekoje.

    dscn1038

    O kai dalykai visai baigėsi ir žmonės skirstėsi namo, tai jie skirstėsi patenkinti. Taip. Vakaras pavyko (bent jau sprendžiu iš sutiktų veidų, kurie turėjo šypsenas ir sakė, kad čia buvo geras ir reikia daryt kartą per mėnesį). Nors ir pritrūkome vyriškų pajėgų, tačiau manau, jog su filologėm padraugavom tikrai šauniai ir šitaip gal net šoksim ir kitais metais. Būtų geras. Taigi iki pasitrypimo?

    dscn1050

  • Filologių paieškos šokių vakarui su Fizikais

    Žvarbų praėjusio pirmadienio rytą 3 fizikai turėjo užduotį: pakviesti filologes šokių vakarui su fizikais.  Apsiginklavę žavumu, mielumu,

    Fizikas

    iškalbingumu, fiziko Planko eilėmis ir karštuoliu fux’u, kuris norėjo sužavėti filologes, atvažiuodamas vienais marškinukais, patraukėme į centrinius rūmus. Nuvykę pirmiausia aplankėme FilfSA. Ten radome tik 2 žmones, bet ir tie labai uoliai mokėsi… Tai privertė ir mus apie mokslus pagalvot, bet… Mokslas – ne vilkas, į mišką nepabėgs. SA nieko nepešę, patraukėme į koridorius ir auditorijas kviest gražiųjų filologių.

    Jų buvo tiek daug ir viena už kita gražesnių, kad net nežinojai, prie kurios prieit pirma. Įsiveržę į kelias auditorijas, sutrukdę kelias paskaitas, Mateliui padeklamavus kelias eilutes apie ginekologą “Vasia”, priviliojom daugybę filologių ir įvykdėm užduotį.

  • Pirmas kartas troleibuse ir aborigeniškos aistros

    Viskas prasidėjo nuo to, kad šiųmetinis GOM’as stengėsi… Labai. Ir kol gerb. veteranai pūgoje laukė nežinia ko, armija fuksų jau ruošėsi užgrobti visuomeninį Vilniaus transportą. Svarbiausias ekipažo narys – alaus fuksas su pilna amunicija, savo padėjėjais.

    Tikriausiai niekas nesitikėjo, kad po daug metų teks įlipti į tikrą (!) maršrutinį antro numerio troleibusą, kuris stoja stotelėse, sako jų pavadinimus ir veža link fizikų barakų. Garsiai, linskmai ir girtai buvo pasiektas pirmasis tikslas, kur atvykusiesiems sušilti degė didžiulis laužas, o aplink jį, garbindami patį Diną Zaurą, šoko aborigenai. “Čia jau kažką gero reiškia – laužas dega”, – bus girdėti pirtyje. Į ją, be abejonės, sugrįžome taip pat, tik šįkart alaus fuksui reikėjo dar labiau stengtis, o kontroliere bandžiusi apsimesti pirmininkė pro veteranus neprasibrovė…

    Pirtyje laukė dar daugiau aistrų.

    Veteranai neišsėdėjo savo vietose, kuomet jiems (o po to ir kartu su jais) kankaną šoko žaviosios FF pirmakursės. Dar labiau pasisekė tiems, kurie laimėjo didįjį prizą – kankano bučinį, laimėję žaidimą, kuriame reikėjo atpažinti dėstytojų balsus. Kiti pergyveno, kad užduočių buvo per mažai… Bet dar buvo filologės.

    O mūsų veteranes – mergaites labiausiai žavėjo alaus fuksas.

    Negalima nepaminėti ir fuksų teatro, jų gautų oscilogramų ir auditorijos plojimų, prašančių pakartojimo! Aišku, vien pasirodymais sotus nebūsi, todėl buvo pristatytas dar vienas ant laužo aborigenų iškeptas siurprizas…

    Elenytė! Kas ją ragavo, o kas tik šiaip džiaugėsi: “Elenytės paragauti nespėjau, bet pats kaltas -  kai atėjau jau buvo likęs tik apkandžiotas šnipas ir kanopos… Bet tai  – niekis”.

    Kaip buvo pabaigta tuštinti šešta bačka alaus, kas, kur ir su kuo miegojo, grįžo ar negrįžo namo, su savais ar svetimais drabužiais, o gal be jų, istorija nutyli…