Ką gi, likus savaitėlei ligi FiDi, buvo pabaigtos žymiosios ir daug apkalbėtos rikšos. Gamyba buvo sunki, ypač konstrukcinės dalies apmąstymas ir visos koncepcijos sumanymas -  buvo praleista ne viena valanda, modeliuojant autokadu ir kitomis emuliacininėmis programomis, remtasi rehabilituoto dviračių daktaro Kęstučio žiniomis ir Ųdros daugiamečiu spontaniškumo ir spėjimo kriterijumi. Taip buvo išgimdyti brėžiniai ir padaryti keli maketai iš molio bei atlikti keli bandymai oro tunelyje.

Toliau, remiantis neišpasakytai sudėtingų matavimų duomenimis, buvo pradėta gamyba, naudojant moderniausią ir brangiausią studentams prieinamą techniką: “bulgarke” skill, neaiškiu grąžtu ir kempu. Tik daugiametės praktikos ir neišpasakyto talento dėka visi pjūviai ir konstrukcija idealiai susidėjo į vieną kūrinį, kuris pats save laikė. Aišku, būtų negarbinga nepaminėti jaunojo FiDi mokslinio bendradarbio Justino Dadono indėlio švarinant bei duodant savo kempą į visiškai neatsakingas rankas. Be tavo pasitikėjimo mūsų rankomis, Justinai, nieko nebūtų pavykę nuveikti.

Vėstant paskutiniams svarkės taškams, buvo atlikti performanco bandymai. Rezultatai nustebino labai maloniai ir viršijo bet kokius išankstinius paskaičiavimus ar lūkesčius: pusiausvyrai išlaikyt nereikėjo visiškai jokių pastangų, o moteriška ranka galėtų tai daryti visą dieną. Posūkiuose buvo stabilu ir nesveikai patogu sedėti panaudotose ikaruso sėdynėse. Taigi eisenos metu vienvietėje rikšoje keliaus dekanas, dvivietėje – pirmininkė ir sekretorė.

Šiokios tokios naujienos apie FiDi pilį, kuri bus per dieninę dalį. Susirinkome šeštadieni vakare, kas po darbų, kas po miegų apžiūrėti dėžių ir pamąstyti, kaip reiks suręsti tą pilį. Gan greit paaiškėjo, kad surinktų dėžių kiekis, kuris prieš tai buvo apibūdintas “dachuja”,  yra nykstamai mažas, kad pastatytume pilį. Taigi pasėdėjus, parūkius, pabraižius, buvo suskaičiuota, kad piliai pastatyti (be dekoro) reiktų 80 (40″-52″ colių) lcd-plazminių televizorių dėžių ir 32 šaldytuvų dėžių, keliasdešimt kilometrų lipnios juostos ir šimtų tūkstančių kabių. Taigi visi pekam telikus ir šaldytuvus arba ieškom prekybcentriuose  tokių nereikalingų dėžių. Beje, esančias dėžes reiks surinkti – suremontuoti, suklasifikuoti bei sužymėti.  Taigi laukia daug smagaus darbelio. Na, gera naujiena -  tai, kad iš anksto pasiruošus, pagal mano paskaičiavimus, pilį būtų galima suręsti su ~10 žmonių komanda per 12 valandų. Beje, dar vienas faktas: pilies viduje yra 49 m2 plotas, kurį būtų galima visaip įdomiai išnaudoti. Jeigu kas turite kokių minčių, apie tai praneškite. O po visų aptarimų ir pamąstymų nulėkėme į senukus ieškoti “staple gun’o”, bet tokio, kokio norėjom, neradom, nes plačiausios kabės, kurias šaudo, yra 11,3 mm (nesumaišyti su kabės aukščiu, kuris paprastai yra visur publikuojamas), o piliai labiausiai tiktų toks prietaisas, kuris šaudo 20 mm ir platesniais monstrais. Na, ir pagaliau po senukų dar apžiūrėjom ledo skulptūras Rotušėj.

Ką gi, nusprendžiau aprašyti savo Naujųjų Metų įspūdžius ir išgyvenimus per Naujuosius Metus. Viskas prasidėjo gruodžio 31 dieną, vakare. Po pachmielingos dienos reikėjo keliauti į Naujus Metus prie Sporto rūmų. Kelionė iš namų neprailgo: linksmai bepliurpdami, su Lina atsibeldėme į Sporto rūmus su krūva “padšlėmnikų”. Ten mūsų laukė keletas jaunųjų FiDi’stų. Pradėjome dalintis vakaro atributus – “padšlėmnikus”. Po kurio laiko atsibeldė ir Donatas su Horacijumi bei kitais Fizikais. Pagaliau gavę akreditacijas, pajudėjome Sporto rūmų vidaus link. Beje, Justusas su ūsais atrodė kaip senas lenkas p…rastas.

Viduje mūsų laukė prabangi rūbinė su beždžionėmis – liokajais ir nemokami šalikai bei vynas (a, ir dar maisto nemokamai buvo). Linksmai besidžiaugiant nemokamomis gėrybėmis, buvo paskelbta Lietuvos kultūros sostinė -  Plungė (Vilnius yra Europos 2009 metams, jeigu ką). Ir prasidėjo vakaro programa fortepijonų interpretacijomis. Su visais įmanomais cirkais atsisėdę į vietas, pradėjome klausytis fortepijonų virtuozų grojimo. Kartais išgirsdavom ir aptarnaujančio personalo racijų, kadangi (bent jau aš) sėdėjome paskutinėse eilėse. Tas tikrai išmušė iš takto, nes žodžiai buvo tokie: ” Donce, ar girdi mane?”

Vėliau sekė “@Hoffman_spragtukas”,  kurį stebėjome lauke iš VIP’inio atstumo, o už mūsų buvo visi mirtingieji, už tvoros susigrūdę kaip silkės. Šiaip (bent jau man) modernusis spektaklis pasirodė įspūdingas ir vertas didžiausių plojimų, neskaitant kai kurių aplinkinių komentarų, atseit Svaras išdarkė Čaikovskį…

Po to pajudėjom srautiniu judėjimu link Katedros aikštės. Žmonių buvo daug … labai daug … labai labai daug. Po kurio laiko žlugo visos viltys pasiekti V.I.P. ložę, ir teko apsistoti silkių statinėje prieš Katedros aikštę. Kadangi stovėjome taip, kad net sunku buvo įkvėpti gryno oro, net keliomis minutėmis pražiopsojome  Naujuosius Metus ir tik 6 minutės po 12 pastebėjome, kad lyg atėjo Nauji Metai, nes Katedroje to visiškai nesijautė. Lakstė keli prožektoriai ar lazeriai (nelabai svarbu, nes visiškai įspūdžio nepaliko).  Po viso to nesusipratimo patraukėm atgal link Sporto rūmų.

Ten mūsų laukė “Tabami goes the Beatles” ir “Fools Garden”,  kurie ir buvo Bitlais. Pašėlom ir išsitaškėm nerealiai: net Simas, kuris visą vakarą buvo invalidas, su ramentais šoko kaip profesionalus šokėjas. Po 28 Bitlų dainų ir nusivylimo, kad baigėsi nemokamas vynas, oficialusis vakarėlis ėjo į pabaigą. Toliau kas kaip išsiskirstė, ir nebekomentuosiu, kas ką veikė iki tos pačios sausio 1 dienos, 16 valandos, kai vėl susirinkome prie Sporto rūmų nešti šachmatų į vidų. Bet apie tai antroje pasakojimo dalyje.

P.S. jeigu radote gramatinių klaidų šiame pasakojime, parašykite man į emailą, o ne į komentarus. Dėkui.

Va kaip po Naujųjų Metų FiDi'stai bulves kepė.

Taigi po Naujųjų Metų, sausio pirmą dieną, po šachmatų tįsimo į Sporto rūmus, nusprendėm, jog reikia nulėkt kebabų suėst, bet pakeliui Matelis apeliavo  į mūsų tautinę sąžinę ir paskelbė, jog reik bulves su kefyru valgyt, dėl to nukeliavom į baraką ir nuskutę kepėm bulves  su cibuliais ir valgėm su rūgpieniu, o ką merginos rado, bekepdamos bulves, nufotografavom.