Kaip ir kiekvienais metasi, taip ir šiemet, lapkričio pabaigoje surengėme fideranams puikų pasipirtinimą. Šį kartą juos pakvietėme į kaimą pas močiutę. Tačiau apie viską nuo pradžių…

Pirties planavimas startavo gerokai anksčiau, bet pats darbų įkarštis prasidėjo, kaip visada, dieną prieš – ketvirtadienį. Pora valandų prieš posėdį į rūsį susirinko krūva fuksų bei keletas vyresnių fidistų, kad juos prižiūrėtų, pamokytų. Ir pradėjo virti darbas…

Ir dirbom, ir triūsėm, todėl prigaminom puikių dekoracijų: gaidį su vištukėm ir viščiukais, paršiukų, ančiazaurą (!), pingviną (?!), Pušelės užsakytą tvorą… Žodžiu, be darbo nieks nesėdėjo. Vėliau į posėdį pradėjo rinktis kiti žmonės ir OK nariai, kurie lyg vaikai puolė prie viščiukų spalvinimo.

Taip pat šalia repetavo kankano merginos, kurios, neslėpsiu, nekartą nukreipdavo vaikinų (ir ne tik!) dėmesį savo šauniu šokiu.

Prasidėjus posėdžiui žmonių užimtumas pasiekė minimumą, tačiau keli ištikimi fuksai dar triūsė. Po posėdžio jaunoji karta buvo pakviesta tradiciniam keptos duonos ir baltos mišrainės gaminimui, tačiau, deja, mažai kas pasirodė… Na, bet galim džiaugtis, kad maisto kokybė nuo to nepablogėjo.

Kitą rytą išaušo Pirties penktadienis. Taigi darbai ten ir persikėlė. Padirbėję iš peties, fidistai viską greit nuveikė ir tada kas su smalsumu, kas su nerimu laukė veteranų… Ir štai apie 19 val. pasirodė pirmieji svečiai. Juos tradiciškai su užkanda ir gėrimais pasitiko trys gražios merginos ir bobutė.

Fone, kurdamas kaimo vakarėlio atmosferą, grojo akordeonas ir skambėjo daina „Oi laukiam laukiam, mes svetelių laukiam!“.

Veteranai atrodė ne tik jau apšilę, bet ir maloniai nustebę. Visiems susirinkus prasidėjo aukcionas bei pasirodymai. Norėčiau pasidžiaugti, kad šiemet veteranai buvo ypač linksmi ir dosnūs, dėl ko buvo labai smagu O ir veteranams patiko. Jie puikiai įsitraukė į siūlomas veiklas, renginio programą, įnešdami daug juoko. Kai kurie visai nenustygo vietoje – jiems rūpėjo ir per mikrofoną pasisakyti, ir bet ką nusipirkti, ir daug pasipasakoti… Žodžiu, buvo tikrai smagu.

Štai prieš bene dvi savaites, rugsėjo 27d., Eva ir Mandrius iškilmingais žodžiais „Ar darysim FiDi?“ pradėjo pirmąjį FiDi 45 posėdį. Klausimas susilaukė daug aplodismentų ir atsakymo „TAAAAIP“. Todėl nebeliko kitos išeities, tik daryt.

Kadangi sausai kažkaip FiDi nesidaro, tai tradiciškai buvo renkamas alaus fuksas. Kad tikrai nebūtų trošku, išsirinkom netgi du: Liną ir Dutį (atitinkamai 33 ir 17 kambariai).

Renkamas alaus fuksas

Jei jau jau išsirinkom du alaus fuksus, tai reikėjo ir bent vienos sekretorės. Šiemet į jos postą pretendavo didžiulis kiekis vaikinų, net trys (!), ir viena mergina. Nors vaikinai labai stengėsi, net nusirenginėjo, bet moteriško grožio niekas nepranoks, ir dėl to į OK gretas prisijungė Joana, mergina su visais sekretoriškais privalumais ir net, girdėjau, su rudu karate diržu.

Joana ir pusnuogis Muckus

Toliau fuksams ir kitiems susirinkusiems buvo pristatomi visi likę OK nariai. Kai kurie iš jų prisižadėjo daug dalykų daryti, kai kurie – nieko nedaryti, žodžiu, atrodo, laukia tikra FiDi. Taigi iškilmingai pristatau FiDi 45 Organizacinio komiteto narius:

• Pirmininkė – Eva
• FiDi Filologė - Julija
• Finansai – Pušis
• Dieninė – Šarka ir Pijus
• Eisena – Gedas
• Vakarinė – Tomas
• Ideologija – Laura
• Spamas – Justė
• Dinas – Vilius
• Mentas – Šernas
• GOM‘as – Bronelis
• Darius FiDi – Darelis
• Ministras be portfelio – Akvilė
• Mandrius – Mandrius

Su susižavėjimu veide stebimas posėdis

Baigus prisistatyti OK, fuksai buvo supažindinami su Veteranų pirtimi, Cementu ir kitais dalykais, kuriuos reikia žinoti fidistui. Tik kad tų fuksų mažai buvo… Dėl to tik liūdna.

Mažai fuksų :(

Na, bet po visų kalbų prasidėjo linksmybės, nostalgiški ar pilni lūkesčių pašnekesiai, alaus fuksų išnaudojimas ir t.t. Bet greitai išmušė 22val, kuomet universitetas užsidaro, todėl visi išsiskirstė kas kur pašvęsti. O kaip tenai sekės, istorija nutyli… Arba ne. Bet aš nutylėsiu.