Vėliavos, oi, vėliavos

Kaip ir kiekvienais metais, beruošiant FiDi, atsiranda reikalas pagaminti šimtus FiDi vėliavų. Tiksliau begalybę. Kad plevesuotu ore bei džiugintų žmones eisenos metu. Ir kad būtų, ką parsinešti po šventės namo. Taigi, kad jau reikalas, tai reikalas, reik pasiraitot rankoves ir imtis darbo.

Kažkada rudenį dar pabandžius spręsti, kokia galėtų būti vėliavų spalva (ir pamiršus apie tai), galiausiai paaiškėjo, kad jos bus juodos. Nes ištiko sėkmė ir pavyko gauti tokios medžiagos visai nebrangiai – už dyką. Bet ir šiaip visai neblogas variantas. Nuspręsti, kokia splava jos turėtų būti nudažytos, ilgai netruko – dažysim baltai.

Apsisprendus dėl spalvų ir audiniams atkeliavus nuo Kauno, kur esti mus parėmusi įmonė, iki Vilniaus sekantis žingsnis buvo įgyvendinti medžiagų pjaustymo ir deginimo procesus. Tris kartus sukvietus armijėlę žmonių ir visus audinius išprocesavus išėjo, maždaug, 10 maišų po 50 didelių vėliavų ir apie 100 vaikiškų. Nemažai, nemažai. Dar kiek pavargus su vėliavų trafaretais, viskas buvo paruošta dažymui.

Parašius į FiDI konferenciją, kada ir kur dažom, šeštadienį, devintą valandą ryto Saltoniškių g. 7 pradėjo rinktis žmonės. Dėja, tą kart nepasisekė – iškilus techniniams nesklandumams, po kelių valandų galinėjimosi su jais, dažymą buvo nuspręsta atidėti savaitei.

Nu, bet po savaitės jau susirinkom pasiryžę nudažyti tas nelemtas vėliavas. Pirmoji pasirodė Monika. Paruošėm darbo vietą ir laukėm kitų žmonių. Kai jau susirinko pakankamai, pradėjom darbą.

Dažėm ir žiūrėjom , kas gaunas.

Dažė Aistė…

Dažė Giedrius…

Dažė Laura…

Dažai baigėsi. Reik užmaišyt.

Dažė Tomas…

Džiūsta jau nudažytos vėliavos.

Nors smarkiai dirbant nesijautė, reikia pasakyti, kad ne taip jau šilta buvo dažymo patalpose. Šilčiausia vieta buvo šalia krosnies, kur džiuvo vėliavos. Neblogai buvo ten atsipūst.

Taip ir varėm. Vakarop kai kam jau teko išeiti, tad teko šauktis Pušies pagalbos, kad surastų daugiau dažytojų. Pasisekė ir šeštadienio popietę dar sulaukėm pagalbos – atėjo Pijus ir Valentinas.

Vienu metu jau manėm, kad gali tekti bedažant sulaukti ir ankstyvo ryto valandų. Bet pasisekė ir neteko.

Simas visas laimingas.

Dažėm, dažėm ir nudažėm. Jei gerai prisimenu išėjom ir užrakinom dažyklos duris apie penkiolika po dešimtos .

Tai va. Nors vėl visko nepabaigėm, bet liko nedaug. Ir dabar jau viskas pabaigta. Dar teko pasikviest kelis žmones ir nuvažiuoti kitą šeštadienį užbaigti darbo. Beliko prišaudyti vėliavas prie kotų, kas jau irgi padaryta.  Rusy jau guli šimtai FiDi vėliavų.

Dėkui visiem prisidėjusiem ir dėkui Monikai už nuotraukas.