• FIDI kviečia nešokančius

    Ar kada nors norėjote sudalyvauti prašmatniame pokylyje, kad ir, 19 amžiuje(tokiam, kaip paveiksliuke)? Aš tai ne, bet šis straipsnelis ne man, o jums, mielosios filologės ir fizikai.

    Gruodžio 11d. 19 valandą saulėtekio jungiamųjų rūmų korpuso rūsyje(vadinamajame Ceche) vyks pokylis. Pokylis? Rūsyje? Taip, žinau, be galo keista( pokylio egzistavimą patvirtina šis puslapis – https://www.facebook.com/events/508218602556591/?context=create). Ir ne šiaip sau ten pokylis šmokylis, o šmokylis su šokių pamokom ir gyva muzika . Jo metu 4 šokėjai mokys dalyvius šokti Valso ir Sirtakio.  Šie šokmeisteriai jus išmokys gražiai strikinėt ir statyt kojas, net jei jos tokios  šleivos, kaip merdėjančios senmergės. Jūsų šokio žingsnelius lydės arklio uodega, besitrinanti į sintetinį pluoštą, ir maži plaktukėliai, besidaužantys į supintą geležį. Pasakius trumpiau -  gros smuikas ir pianinas. Be to, jus dar smagins paruoštas šokių pasirodymas, pokylio žaidimai, meno eksponatai ir netradicinė aplinka. Galbūt jus pradžiugins ir fux’ų muzikinė grupė.

    Vis tiek nieko neveiki, tad ateik šį vėsų rudeninį vakarą į saulėtekio rūmus pabūti, pakalbėti, pajudėti. Atėjęs/us gali dar ir maisto atsinešti, nes stalas – suneštinis(kaip “sumuštinis”, nes jų ten tikrai nestigs). Ir apsirenk bent kartą gyvenime, kaip žmogus(nesvarbu ar toks esi). Suknelės, frakai ir varlytės, džentelmenai ir damos.

    Smagus vakaras kartu su FIDI laukia jūsų, mielosios ir mielieji.

  • Bėgimas su tikslu

    Vieną drėgną lapkričio penktadienį trys džentelmenai iš vienos studentiškos organizacijos užsidėjo savo šliubinius rūbus, prakratė savo užkerpėjusius sąnarius ir pasileido bėgti gatvių didžiuoju kunigaikščiu – Gedimino prospektu.

    “Kam gi bėgti Gedimino prospektu ir kas tas dėdė?”- nedrąsiai paklaustų trečio kurso fizikos studentas Marius. Taiklus klausimas, Mariau, nujaučiu, kad ne šiaip fiziką mokaisi. Mariau, kiekvienas doras Vilniaus pilietis žino, kad Gedimino prospektu reikia eiti iš lėto, dailiu žingsneliu ir neskubant. Juk, reikia pasigrožėti neįprasta tvarka, architektūra, na ir retsykiais, kokia gražia, pasidabinusia panele. Tačiau, šie gyvenimo pavasario sulaukę mustangai bėgo ne dėl to, kad jie vėlavo į paskaitą ar retai važiuojantį autobusą. Uoj ne, jie bėgo už blaivią Lietuvą. Ai, o tas dėdė – Valančius.

    Jie bėgo ne vieni, juos palaikė Lietuvos blaivybės sąjungos broliai. Šie kartu bėgantys valančiai mokėjo ūbauti iš širdies. “Mes už blaivią Lietuvą!”- aidėjo nuo šūkių Vilniaus trachėja.  Kiekvienas jų spartus žingsnis atėmė iš pasiklydusios sielos butelį ir pakeitė jį viltimi.  Neperdėsiu, tai buvo ne maratonas, o vyrai, nors ir mustangai – bet ne atletai, o dar priedo su gražiais rūbais – baisu sutaršyt. Todėl blaivybei užteko nesveiko skaičiaus kilometrų – 3,5 . “Kodėl tiek?”. Ak,vėl tu, Mariau. Priežastis nėra ypatinga, tad tau atskleisiu. Tiek jų yra bėgant nuo katedros iki seimo ir atgal. Po žygdarbio vyrus didžioje katedros aikštėje pasitiko gausi auditorija – organizatoriaus sesė, nešina fotoaparatu.

    Sužinojome , kad apklausos rodo, jog 20% Lietuvos negeria. Įdomu, kiek procentų nevalgo? Už paslaugą tėvynei trys džentelmenai gavo vienerius marškinėlius, po sagę ir kamuoliuką, nuo kurio nesinori rūkyti.

    Ir tu, mielasis skaitytojau, gali protinti tautą bėgdamas kartu pirmais kiekvieno mėnesio penktadieniais, kaip gerbiamos studentų organizacijos narys.