Labas. Kaip jau žinojote arba nežinojote, na o bet tačiau įvyko tai, kas būna nuostabu. Taip. Tai šokiai pokiai. Tai vyko su paklaida lygiai prieš savaitę, trečiadienį, ne kur kitur, o centriuko morge. Ne, ten negyvų žmonių nebuvo, ten valgykla. O šokome mes ne šiaip sau. Galingo tikslo vardan – dar stipresnės draugystės su filologėm!

Na, nuvažiavome mes ten, jog paruoštume ką nors ar šiaip palauktume šokių aistruolių, pažiūrėtume į baltą lapą ar telefonu pašnekėtume.

Ir mums sekėsi neblogai. Mes laukėme, o belaukdami netgi pataisėme vaišių įvairiausių, jog visiem per barzda varvėtų ir burnoj visgi šį tą turėtų. Taip, ten alus. Truputį.

Ir staiga, kur buvęs, kur nebuvęs, vakaras po truputį ėmė ir pradėjo vykti. Mat žmonės rinkosi ir džiaugėsi tuo. Atėjo išdykusių fizikų bei šelmiškai nusiteikusių filologių. Visi lupo mandarinus ir šnekėjo dalykus.

O šokiai taigi ne paprasti, o liaudiški vykti turėjo. Taip ir atsitiko, mat atėjo šaunūs liaudiškų šokių išmanytojai, kad pamokytų mus, kaip reikia nelipti kaimynui ant kojos, bet trepsėti pagal muziką tam tikra tvarka, tai yra šokti.

Griebė žmonės vienas kitą tol, kol pavirto į poras. Ir, deja, paaiškėjo, jog kai kurias poras sudaro dvi moterys. Ajajai. Atėjo daugiau mergelių filologių nei bernelių fizikų…ech. Matyt, berneliai pavargo nuo gausybės moterų mūsų fakultete ir neatėjo susipažinti su daugiau moterų. Pajuokavau. Nėra pas mus fizfake moterų daug. Jie gal šiaip neatėjo. O atėję buvo kieti kaip reikiant.

Visgi šou turi tęstis, ir mes, įsikibę vienas į kito porą, trypėme taip, kaip rodė mūs šaunieji mokytojai. Skambėjo šauniai vakaro muzikanto valdomas akordeonas su galingais lietuvių liaudies šlageriais. Ir mes šėlome, kad net prakaitas išmušė veidus. Ot smagu buvo. Šakės.

Kaip žinia, dalykai baigiasi. Išmokome krūvą šokių, leidome laiką, veikdami dalykus. Kas grįžo prie mandarinų, kas šnekėjo, o kas pritaikė naujai išmoktus judesius diskotekoje.

O kai dalykai visai baigėsi ir žmonės skirstėsi namo, tai jie skirstėsi patenkinti. Taip. Vakaras pavyko (bent jau sprendžiu iš sutiktų veidų, kurie turėjo šypsenas ir sakė, kad čia buvo geras ir reikia daryt kartą per mėnesį). Nors ir pritrūkome vyriškų pajėgų, tačiau manau, jog su filologėm padraugavom tikrai šauniai ir šitaip gal net šoksim ir kitais metais. Būtų geras. Taigi iki pasitrypimo?