Taigi ketvirtadienį prabėgo FiDi istorijos paskaitėlė “Kas gi ta FiDi ?”. Sulaukėme Veteranų iš 10,11,32,33 ir 35 FiDi. Sužinojome kaip gi atsirado Dinozauras, kas kaltas dėl jo atsiradimo, kiek iš tiesų vertos buvo “štampofkės”, kokia buvo trumpiausiai gyvavusi valiuta ir dar belekiek istorinių faktų. Tikriausiai svarbiausias dalykas kuris paaiškėjo, kad viskas yra išsprendžiama su Humoru.

Rodos kiekvienas sužinojo kažką naujo, o kaikuriems po renginio net galvą rovė…

Paliksime jus su renginyje rodytu vaizdo įrašu iš žinomo poeto K.Planko gyvenimo… 1988 metai…

Praėjo vienas džiaugsmas – atėjo kitas.

Kažkaip visai netyčia susišvietė, kad būna atvirų durų dienos (susišvietė dieną prieš jas). Tai duris atvėrė ir šlovingasis FiDi kubas, kuris iš esmės yra stačiakampis gretasienis arba stačiakampoidas. Ten sėdėjo alaus fuksas ir aš pats. Sulaukėm begalės, gal kokių 25 žmonių, tai visą laiką šildėmės raudonąja ir gintarine arbatom.
Bet apie viską nuo pradų.

Iš pono misterio dekano ar pono misterio prodekano buvo gautas žodinis pranešimas, kad vieta prie rūsio turi būti išgrąžinta. Susitarėm visi apie trečią, pusę keturių susirinkti prie rūsio ir daryt tvarką. Susirinkom Justusas ir ašelei, dar radom Laurą, kuri sėkmingai šventė gimtadienį kažkieno, gal net ir savo. Kadangi buvom du, o rankos mūsų niekad nenusvyra, ėmėmės darbo! Kaip sakant viens du ir viskas (viena valanda, antra valanda ir viskas). Smulkinom nereikalingas medžio atliekas, dideles bandėm išsaugoti. Viskas atrodė plius minus šitaip.

Darius daro tvarką

Vėliau prisijungė ir Eglė, Birutė, Agniežka abei Darius. Padėjo šauniai jie tvarką aryti ir atėjo posėdis, po kurio nereikalingi dalykai buvo saugiai ir draugiškai išnešti ir paaukoti plazmos dievams.

Prie laužų prie laužų tu mane prisimink

Tvarkelė buvo ir laukėm atvirų durų dienelės. Ir atvėrė kubutis mūsų duris. Ryte su Šarka atėjom ir džiaugėmės, kad elektrą padarėm gerą viduj (per kokį milioną valandukių).

Atvėrėm duris visai šalia filosofų

Viduj buvo puiki nuotraukų paroda iš FiDi 42. Ir net buvo susidomėjusių, net tokių, kurie sakė, kad ateis buvo. Visokių buvo. Tai smagu buvo. O kai viskas baigėsi, mes dar ten pasidžiaugėm puikiuoju savo trobesiu. Visai neliūdėjom, visai linksmi sėdėjom. Gerai buvo. Neteko gailėtis.

Lauksim kitų metų, čiau.

Laukėm, laukėm ir sulaukėm, mes garsios FiDi pirties,
Kur patyrę veteranai sugužėjo vorele.

Gėrė alų ir plepėjo, apžiūrėjo fuxiukes,
Ten galėjo pasidžiaugti kosmoso plačia erdve.
Džiugino Juos ir kankanas, apkvaitino galvutes.
Ten atgijo dinozaurai puikiame FiDi filme.

Ruošėmės mes ilgą parą, gal ir dvi, net nežinia,
Dvi savaites nemiegoję, džiaugėmės nauja švente.
Mes turėjom automatą, kurs svaigino akutes.
Po pirties patyrę meistrai atgaivino ląsteles.

Pardavėm mes alaus fuxą, sekretorę ir taip pat.
Pastaroji laimingiausia, įsiamžino kartu.

Mūs aptempti kostiumai varžė, bet ir juokino kartu.
Bet blizgėti mums patiko, ypač fotkintis su jais.

Veteranai įsijautę, klausėsi, kas kaip dabar,
Juk įdomu baigus mokslus išklausyti naujokus.

Tuo metu kiti veikėjai laiką leido gan smagiai:
Išsimaudyti suspėjo, bet išdžiūti nelabai.

Filologės pasirodė: mums pašoko nuostabiai,
Netgi gavo pakvietimą šokti studijoj. Vaje..?

Laukti tęsinio mus kvietė, pasirašiusios lape.
Mes ir lauksim, kas be liko, FiDi jau visai čia pat!

Buvo šokių ir linksmybių, ir masažų, ir mandrybių,
Pagamintų net raketų, kurios į kosmosą gabentų.
Viskas baigėsi, deja, susitiksim kitąmet.

Foto ir raštas Miglės.
Redagacija Justino.