FiDi Blogas
Kiekviena dieną Fizikos fakulteto kiemelyje vis aiškiau ir aiškiau pradedami matyti FiDi kontūrai. Nepatenkintiems ekonomistams išėjus atostogų, darbai pilnai įsibėgėjo ir nepailstantys FiDi’stai iškėlė pirmosios raidės kontūrus. Žinoma, darbai neapsiėjo ir be veteranų priežiūros.
Į sveikatą ;]
Skirta:
Tiems ir Toms, kas jau matė šimtus kartų gyvai FiDi Kem Du karvę fakultete, ir tiems, kurie jokiais įmanomais būdais negalėjo ir negali jos pamatyti.
Trumpas fotoreportažas iš LKS, o tiksliau SS kino studijos, kur jau keletą dienų yra darbuojamasi ir mąstoma, kaip šią Dievo ir visų kitų užmirštą vietą paversti griausmingiausios pasaulyje Fizikų šventės vieta.
Daugelis tikriausiai nėra susipažinę, kaip ten viskas atrodo, todėl nuotraukos galbūt padės susidaryti vaizdą. Visi užkabariai užkaišioti įvairiausiomis dekoracijomis, lempomis, laidais, ginklais ir t.t. Ir ,žinoma, viską reikia iš ten pašalinti, kur ir kylą didžiausios bėdos.
O didžiausios didžiausios bėdos, tai net 6 milžiniškų tentų, fizikų jau pramintų “Banginiais” pašalinimas iš mažojo angaro. Tokią pravardę jie įgavo ne šiaip sau, o dėl to ,kad kiekvienas sveria apie 4 tonas (įvairių fizikų vertinimu svoris kinta nuo 2 iki 6 tonų). Net ir būdami stipriausiais pasaulio vyrais, 8 fizikai tesugebėjo pajudinti vieną iš tentų maždaug 5 centimetrus, todėl buvo pereita prie krano paieškų ir galbūt pavyks juos iš ten išgyvendinti.
Šiandiena į darbą jau buvo rimtai įkinkytos į rankos, bandant iš arklidžių išgyvendinti galybę šieno. Darbas tikrai bjaurus, bet gera kompanija visiems padėjo išgyvendinti blogą nuotaiką ir kibę dirbti konvejeriu, fizikai sparčiai stūmėsi į priekį. Tiesa, fuksams vis dar sunku suprasti, kaip čia dabar yra, kad atsimokę 12 metų, dabar jie dienas leidžia kraudami šieną ? :]
Tiek šiandiena ir laukiam rytojaus !
Iki FiDi likus jau visai nedaug, lauke vyksta mistiniai kasinėjimai ir po truputį ima rastis 42 pasaulio stebūklo kontūrai:
Šiaip visa laika dirbo moterys (tiksliau fizikės):
Bet pastebėjus fotoaparatą, darbo ėmėsi ir vyrai:
Darbas visada buvo stebimas hiptonizuojančių įtartinų žmonių akių :] :
Laukiame tęsinių…
Raidės. Šitas žodis man jau įgriso iki gyvo kaulo ir kaskart jį išgirdus darosi baisu, pikta, liūdna ir smagu abei linksma. Jei dar nežinai, ką tai reiškia, tai skaityk straipsnį ir, jei pasiseks, sužinosi.
Kai visa šita nesąmonė įgavo pakankamai kinetinės energijos, kad jau nebebuvo galima jos atsisakyti, reikėjo pradėt kažkokius darbus. Perkelt kažką iš popieriaus į realybę. Surast visas galimas bėdas ir paskui, kaip mėgo sakyt Simas, troubleshoot’int ir debug’int. Vakare subraižiau mažą namelį – 2,5×2,5×3,75. Penktadienį susivežėm su E. V. autmošina malkas abei plokštes. Sekmadienio ankstų rytą, kuris buvo iškart po šeštadienio, kada narkomanų būrelis uostė 646 ir apsiuostęs fotkino savo genitalijas, susirinkom – gausi trijų žmonių brigada – fakultetan. Susinešėm malkas, plokštes, pjūklus, cvekus, plaktukus, gerą nuotaiką, viltį ir ėmėms darbuotis. Išpradžių pjovėm ir kalėm. Supjovėm ir sukalėm. Pastatėm ir sakėm “EINASAUKAIPČIADIDELIS!”.
Paskui dar sugalvojom, kad reikia sukt plokštes su medvaržčiais. Susukom. Tada sugalvojom, kad reik suremt visas sienas. Surėmėm. Ką gavom? Mažą. Itin super mažą trobelę.
Plokštės atsilapanojo, atsišerpetojo. Bet jas sutampėm kaladėlėm. Liko tik šaunusis stogas, bet ir stogą sutvarkėm. Net aš ant jo buvau užsilipęs biški kaladėles prisukt. Aišku apsimedvaržčiavau iš baimės. Bet apsimečiau, kad nebijau ir stengiaus atrodyt gražus ir drąsus.
Kad ir kaip niekingai atrodo ta viena šešioliktoji I raidelės, bet mes neslėpėm savo džiaugsmo ir namų statybininkų brigada įsirengė savo trobesį, kuriam visi dailiai pozavo ir džiaugės gana produktyvia diena.
Jei dar nesupratai ką reiškai RAIDĖS, tada privalai ateit balandžio 10 dieną į fizlendą, suprasi. Tik nepamiršk maudymosi paratūros!!!
Kadangi blogas toks tuštokas, o žmonių, norinčių matyti, kad mes kažką veikiam, visgi yra, tai štai keletas nuotraukų darbo eigoje ir keletas po, prieš darbus nėra, nes užmiršau, kad fotoaparatą pasiėmęs turėjau, bet buvo baisu ir netvarkinga (kada pas mus buvo kitaip?).
Kiti tuo metu darbavosi prie dinozauro, gal ir koks įrašas po jų darbymečio atsiras.
Ankstyvą šeštadienio rytą buvo suplanuota ilga kelionė Naujon Vilnion su tikslu, kodiniu pavadinimu “Dažysim vėliavas”. O iš tiesų, kaip ir didžioji dalis darbų, vykstančių prieš FiDi, šio tikslas buvo kompanijos susibendravimas atliekant kažkokį juodą ir niekam išskyrus tikram FiDistui nesuprantamą darbą.
Prasidėti viskasturėjo anksti – 8:50 Senosios Plytinės stotelėje 18 autobuso belaukiant, deja mano laikrodis vėlavo 7 minutes ir teko glaustis pas Giedrių ir Joną mašinoje, bet geriau vėliau, nei niekad.
Mus pasitiko gerbiamas V.Rudokas ir iškart nuliūdino primindamas šlovingus laikus žodžiais “O kur bačka alaus? Mūsų laikais nė vienas darbas kitaip nesidirbdavo. Įsileidot moteris valdžion… (po to seka plati šypsena)”. Bet nieko, mes vis dar turėjom truputį vilties, kad darbai nusidirbs.
Pradėjom darbus dvi komandos, vieni anskčiau, kiti vėliau. Vėliavos dažėsi visai neblogai, tikriausiai dėl to, kad nemaža dalis komandos jau turėjo patirties dar nuo praėjusių metų.
Vėliavos nusidažė, mes pavargom, bet net ir nuovargis negadino linksmos nuotaikos beveik pilname 18 maršuto autobuse, grįžtančiame į Saulėtekį, net scenarijų muilo operai pagal stotelių pavadinimus sukūrėm besivaišindami iš 2l kolos butelio už du pem, kurio galiojimo laikas baigėsi dar 2009-ųjų rudens viduryje.
Kam įdomu kaip viskas atrodė žemiau pateikiama vaizdinė medžiaga, žiūrėkit ir pavydėkit.
Naujausi komentarai