Neilgai brendęs, paėmė ir pribrendo reikalas kasmetiniam dalykui.

Šalčio pilnoje šventykloje dievai ir deivės iškėlė puotą fideranams. Dzeusas buvo, Dionisas, Afroditė… Xena irgi, bet be Gabrielės (o gal su – dar sunku viską atsimint). Linksmino visus tunikuoti vyrai ir moterys, šildė ne moterys, o garuojanti terma. Valgyt nepritrūko, gėrimų buvo per daug.

O jei paprasčiau- tai nusivilkom visi draugiškai nuo lovų paklodes ir patraukėm į Žvėryną baliaus veteranam daryt. Kaip jau sakiau, šiluma labai nedžiugino, tad visi kaip kas mokėjome šildėmės (ar pritrenkiančius karvės ragus čiupinėjo, ar prie kubilo patrepečiuodavo). Muzikantai mūs taip užgrojo, kad net lubos prakiuro ir visus užpylė. Viskas patvino, stalai plaukiojo, karvė prigėrė..Bet šiaip  aš pati nieko nemačiau, tai gal ir biškį kitaip buvo.

Pasitikom fideranus su praverta skrynia, dešra ir užsigėrimu.

Mūsų naujai iškepti veteranai.

Apvyniojom ir veteraną paklode. Gražus dievukas gavosi!

Alaus fux‘as ant alakarvės girdė visus iki galo.

O galutinius taškus sudėjo Bronius.

Ir kai merginos sijonus kilnot pradėjo, va tada tikrosios linksmybės prasidėjo. Ir aš nesuprantu- kam jums, vyrai, filologės, kai tokias fizikes turit?!

Fux‘ų (ir ne tik) teatras daug komplimentų susilaukė.

Tad ir Matelis užsimanė žvaigžde roko pabūti.

O tuo tarpu kiti mirkėsi kubile (ilgai šilusiame, bet paskui tikrai šildžiusiame ir visokius pojūčius stimuliavusiame) arba žiūrėjo kaip kiti tai daro, nes vietos nedaug buvo..

O dar kiti- matot patys ką veikė.

Daugiau kas vyko – sunku beatsiminti. Buvo gerai. Tik patalynės naujos reikėjo.