Paskutinės praėjusių metų dienos vakarą į mūsų gerai žinomus Sporto rūmus rinkosi  kultūringa liaudis bei FiDi atstovai. Pastarieji ryškiai išsiskyrė iš ten buvusių piliečių savo akį traukiančiais galvos apdangalais, vadinamais “padšlemnikais”.

Kai kurie netgi specialiai šiai progai užsiaugino rusiškus (kai kam labiau lenkiškus) santechniko – elektriko ūsus.

Mūsų visų nuostabai, prie įėjimo pasipiktinimų ir lietuviškojo nepasitenkinimo viskuo, kas nesuprantama ir atrodo išsišokančiai, dėl ekstraordinarių galvos apdangalų nesulaukėme ir be jokių trukdžių patekome į vidų. Viduje mus pasitiko šiek tiek sutrikusi renginio organizatorė su savo 2009 modelio akiniais. Pasikabinus striukes bei paltus ir įsimaišius tarp intelektualų, verslininkų, žvaigždžių ir kitokio plauko piliečių, buvo galima pasimėgauti skaniais užkandžiais, karštais patiekalais, normaliais ir nealkoholiniais gėrimais bei nemokamais salotiniais šalikais-kepurėmis. Žinoma, mes dar mėgavomės ir dėmesiu, kurį išduodavo visų žvilgsniai bei į mus nukreiptos kameros ir fotoaparatai. Tik retas drąsos apdovanotas lietuvis išdrįsdavo paklausti, kokiu tikslu mes ant galvų užsimaukšlinome nuostabiuosius “padšlemnikus”. Vieni galvojo, kad mes iš tankistų veteranų sąjūdžio, kiti -  kad iš statybos ir dizaino  kolegijos, bet niekas nesitikėjo, kad mes galim būti FiDi’stai. Vėliau malonus balsas iš kolonėlių, lydimas laužyto vertimo į populiaresnę nei lietuvių kalbą, kvietė visus, sočius ir nelabai, paklausyti šešių pianinų improvizacijos (iš natų, kas staiga ir netikėtai lyg Čeko Noriso smūgis sugriauna kertinį šio pasirodymo pavadinimo žodį -  improvizacija)  “Šviesos klavyrai”. Ji buvo pagyvinta publikos plojimais į taktą lyg per kokį Riaubiškytės ar Butkutės koncertą. Tai parodo ten susirinkusių piliečių nepakartojamą muzikinį išsilavinimą arba tiesiog publika, pastebėjusi, kad pianistams nelabai sekasi pataikyti į taktą (nes vieni tai skubėjo, tai vėlavo), nusprendė jiems padėti, pliaukšėdami i teisingą taktą…  Na, bet nesvarbu, nes, pasibaigus šiam pasirodymui, nuskambėjo skardūs plojimai, pereinantys į skubančius žingsnius link nemokamų užkandžių ir vyno (kuris kaip netikėtai atsirado, taip netikėtai ir pasibaigė).

Dar pasisotinus ir numalšinus troškulį, balsas iš kolonėlių pranešė, kad laikas eiti žiūrėti “@Hoffman_spragtuko”, kuriame turėjo pasirodyti ir FiDi šachmatai.  Nors, mūsų nusivylimui, jie nelabai ir matėsi, tačiau kartas nuo karto galėjai pamatyti juos judant.

Atskirti nuo kitų piliečių menka tvorele, stebėjome, kaip Sporto rūmai pavirto didele scena, o ne nauju, aukštu, stikliniu pastatu šalia centro, kur būtų galėjusi persikelti kokia valstybinė institucija ar įsikurti koks prekybos centras. Na, bet spektaklis buvo gan vykęs, nors kai kas ir piktinosi G&G Sindikato suplakimu su Čaikovskiu. Tačiau manau, kad tai yra šimtus kartų geriau nei plojimas į taktą per pianinų improvizaciją.

Po spektaklio patraukėme link Katedros aikštės į VIP ložes,  kurias, matyt, iš pykčio, kad buvo atskirti tvorele, sutrypė kiti piliečiai arba tiesiog dėl didelio kiekio žmonių mes iki jų nepriėjome. Naujus metus sutikom labai efektingu “lazerių” bei fejerverkų šou ir šūksniais: ” Jau Naujieji? Taip jau kokias 2 minutes…” arba: ” O, žiūrėk, sprogo mano stipendija ir vienišų motinų pašalpos!” ir panašiais.

Bet viską ištaisė atsiradęs butelis šampano ir sveikinimai bei apsikabinimai su broliais ir seserimis FiDi’stais.

Visai laimingai grįžę atgal i Sportrūmį, sulaukėme ilgai laukto “Tabami goes The Beatles”. Pradėjome gan santūriai šėlti ir netgi sulaukėme šiokio tokio stebuklo. Ne, Lenonas neprisikėlė , tačiau jo muzika padėjo bent trumpam išgyti prieš tai vaikščiojusiam su ramentais  broliui fizikui ir pašokti su visais kartu.

Nors iki pasirodymo galo liko ir nedaug žmonių, tačiau Fools Garden’ai sutiko pagroti dar vieną dainą ir nepasididžiavę sugrojo dar dvi.

Pasiėmę striukes bei kelias taures nuo vyno, šiaip ne taip  išsiritome į lauką ir, palinkėję gero ryto, išsiskyrėme i dvi grupes: viena, kuri sėdo į Horacijų su tikslu “miegas” ir kita, kurioje buvau aš su tikslu patyrinėti, kaip gi bus gera gyventi šiais metais. Patraukėme link degalinės. Kaip žinome, dėl naujų įstatymų updeitų degalinėje galėjome nusipirkti visko, išskyrus to, ko atėjome, – skystos duonos arba kitaip vadinamų alkoholinių gėrimų.

Tačiau šiltuose ir jaukiuose Natalijos namuose mūsų Naujųjų šventimas atsigavo, varomas gerų draugų barelyje laikoma Metaxa, kuri įpūtė į mus šiek tiek energijos ir leido dar pratęsti šventę. Nors ne visiems buvo lengva,  ryte (12 val…)  visi draugiškai atsikėlę, išgėrę arbatos, išskubėjom nešioti šachmatų. Paslėpę visus šachmatus Sporto rūmuose, Horacijaus pagalba nuvykom pas Matelį valgyti bulvių su kefyru, taip bandydami pataisyti savo Metaxa ir nemokamu vynu sužalotą sveikata.

Ką gi, nusprendžiau aprašyti savo Naujųjų Metų įspūdžius ir išgyvenimus per Naujuosius Metus. Viskas prasidėjo gruodžio 31 dieną, vakare. Po pachmielingos dienos reikėjo keliauti į Naujus Metus prie Sporto rūmų. Kelionė iš namų neprailgo: linksmai bepliurpdami, su Lina atsibeldėme į Sporto rūmus su krūva “padšlėmnikų”. Ten mūsų laukė keletas jaunųjų FiDi’stų. Pradėjome dalintis vakaro atributus – “padšlėmnikus”. Po kurio laiko atsibeldė ir Donatas su Horacijumi bei kitais Fizikais. Pagaliau gavę akreditacijas, pajudėjome Sporto rūmų vidaus link. Beje, Justusas su ūsais atrodė kaip senas lenkas p…rastas.

Viduje mūsų laukė prabangi rūbinė su beždžionėmis – liokajais ir nemokami šalikai bei vynas (a, ir dar maisto nemokamai buvo). Linksmai besidžiaugiant nemokamomis gėrybėmis, buvo paskelbta Lietuvos kultūros sostinė -  Plungė (Vilnius yra Europos 2009 metams, jeigu ką). Ir prasidėjo vakaro programa fortepijonų interpretacijomis. Su visais įmanomais cirkais atsisėdę į vietas, pradėjome klausytis fortepijonų virtuozų grojimo. Kartais išgirsdavom ir aptarnaujančio personalo racijų, kadangi (bent jau aš) sėdėjome paskutinėse eilėse. Tas tikrai išmušė iš takto, nes žodžiai buvo tokie: ” Donce, ar girdi mane?”

Vėliau sekė “@Hoffman_spragtukas”,  kurį stebėjome lauke iš VIP’inio atstumo, o už mūsų buvo visi mirtingieji, už tvoros susigrūdę kaip silkės. Šiaip (bent jau man) modernusis spektaklis pasirodė įspūdingas ir vertas didžiausių plojimų, neskaitant kai kurių aplinkinių komentarų, atseit Svaras išdarkė Čaikovskį…

Po to pajudėjom srautiniu judėjimu link Katedros aikštės. Žmonių buvo daug … labai daug … labai labai daug. Po kurio laiko žlugo visos viltys pasiekti V.I.P. ložę, ir teko apsistoti silkių statinėje prieš Katedros aikštę. Kadangi stovėjome taip, kad net sunku buvo įkvėpti gryno oro, net keliomis minutėmis pražiopsojome  Naujuosius Metus ir tik 6 minutės po 12 pastebėjome, kad lyg atėjo Nauji Metai, nes Katedroje to visiškai nesijautė. Lakstė keli prožektoriai ar lazeriai (nelabai svarbu, nes visiškai įspūdžio nepaliko).  Po viso to nesusipratimo patraukėm atgal link Sporto rūmų.

Ten mūsų laukė “Tabami goes the Beatles” ir “Fools Garden”,  kurie ir buvo Bitlais. Pašėlom ir išsitaškėm nerealiai: net Simas, kuris visą vakarą buvo invalidas, su ramentais šoko kaip profesionalus šokėjas. Po 28 Bitlų dainų ir nusivylimo, kad baigėsi nemokamas vynas, oficialusis vakarėlis ėjo į pabaigą. Toliau kas kaip išsiskirstė, ir nebekomentuosiu, kas ką veikė iki tos pačios sausio 1 dienos, 16 valandos, kai vėl susirinkome prie Sporto rūmų nešti šachmatų į vidų. Bet apie tai antroje pasakojimo dalyje.

P.S. jeigu radote gramatinių klaidų šiame pasakojime, parašykite man į emailą, o ne į komentarus. Dėkui.

Va kaip po Naujųjų Metų FiDi'stai bulves kepė.

Taigi po Naujųjų Metų, sausio pirmą dieną, po šachmatų tįsimo į Sporto rūmus, nusprendėm, jog reikia nulėkt kebabų suėst, bet pakeliui Matelis apeliavo  į mūsų tautinę sąžinę ir paskelbė, jog reik bulves su kefyru valgyt, dėl to nukeliavom į baraką ir nuskutę kepėm bulves  su cibuliais ir valgėm su rūgpieniu, o ką merginos rado, bekepdamos bulves, nufotografavom.