Prieš šimtą metų, o gal kažkur prieš tris savaites praėjo istorinis FiDi posėdis. Visų ok narių vardai dar buvo laikomi paslaptyje, bet pirmininkas jau aiškus. Tad jis – Tomas Kristijonas Uždavinys – ir pradėjo posėdį. Daug netuščiažodžiavęs užleido pakylą Vitui Mačiuliui – pirmosios FiDi pirmininkui ir visos šventės iniciatoriui.
Nemažai žmonių susirinko. Tik gaila, kad kai kurie per pirmą prtrauką jau kažkur išeit turėjo
V. Mačiulis kalbą pradeda palinkėjimu: „Kad užtektų kvapo pačiai geriausiai (Šiais metais tikrai jubiliejinė. Turbūt. Eilinį kartą.) Fiziko dienai surengt.“
Ir papasakojo šiek tiek apie pirmąją FiDi.
Savo dvasia jin buvo tokia pat, tik materialiniais ištekliais žymiai mažesnė. Jei 1 rublis – 10 litų (orientuojantis pagal alaus kainą), tai šventės, kurioje dalyvavo 1000 žmonių, samata buvo kažkur 1000 Lt. Org. komitetą sudarė 20 žmonių, o šventės metu irgi vyko apie 20 konkursų. Išsiskyrė FiDi tuom, kad turėjo savo vokalinį instrumentinį ansamblį – „Vienuoliai“. Tačiau tai toli gražu ne vienintelis šventės cinkelis. Ji buvo visiškai laisva ir nepriklausoma, nepaisant gilaus sovietmečio. Eisenos metu ir gaisrinės važinėdavo, ir greitosios, ir kranai. Ir centro komitetas palaimino renginį. Dar vienas išskirtinis dalykas – vyko Mis Fizika rinkimai (dabar tai nuvalkiotas dalykas, o tuomet tai buvo kažkas naujo, bent jau Sovietų Sąjungoj). Mis Fizika pripažinta Nijolė Burokaitė. Dėl tų naujų, nematytų, negirdėtų dalykų ir nuvilnijo gandas, kad jei Fiziko diena, tai reiškia, kad vyks kažkas gero.
Taigi, smagios tos FiDi. Ir Olečkoj smagu būna. Tad ir smagios veteranų pirties laukiama.
V. Mačiuliui įteikiamas ne lazeriu (tai fizikams pernelyg paprasta), o rankomis, graviruotas alaus butelis.
Nuo scenos nužengia Vitas Mačiulis ir FiDi istorijos laiptais lipama aukštyn. Apie FiDi 15-19 pasakoja Gediminas Kuprevičius.
FiDi 18 susidūrė su dideliais nemalonumais. Buvo pranešta, kad FiDi negali užeit už Fizikos fakulteto ribų. Iš bėdos Jungiamąjį korpusą dar gali apimt, bet tikrai ne daugiau. Fizikai nebūtų fizikai, jei kaip nors neišsisuktų ir iš šios padėties. Galiausiai išsikovojo fidistai, kad foje, kur šiais laikais grupės groja, įvyktų FiDi 18 atidarymas. O penktam ar šeštam aukšte kepamų šašlykų kvapas tvyrojo visam Saulėteky (arba bent jau 5o ar 6o aukšto koridoriuose), kitų pramogų taip pat nestigo.
Tų metų „Fidilas“ atspindi FiDi 18 dvasią.
Buvo rėžta agitacinė kalba prieš artėjančią FiDi (kaip kad politikų prieš artėjančius rinkimus), kodėl reikia daryti FiDi. (Skirta daugiausia tą vakarą gausiai susirinkusiems jau bveik fux‘ams. Bet ir ne tik jiems.) štai keli pagrindiniai punktai:
- For fun
- Tie kurie daro, išmoksta suktis gyvenime.
- Studentavimo dienos yra pačios geriausios. Bet darant FiDi, malonumas, patiriamas tuo gyvenimo laikoratpiu, padidėja ne tiesiniu būdu.
- Su ribotais resursais pasieti maksimalių rezultatų… Tai geriausia vadybos mokykla kokia tik gali būti.
- Suteikiama galimybė išlaisvinti fantaziją.
Sunku ir nusakyti, ką iš tikrųjų duoda FiDi. Pradėti galima nuo mažo dalyko, bet tas kad ir menkos idėjos įgyvendinimas labai jau malonus jausmas.
Praskip‘inam FiDi 20 ir panyram į 21-24 FiDi laikus. Ant pakylos (patikimos – mat pats Donatas Meškauskas ją kalė) lipa Vidmantas Nakvosas, FiDi 24 pirmininkas.
Nesinorėjo jam kartotis, tai nusprendė papasakoti dar net ne fux‘ams, kaip įsitraukti į visą FiDi mašiną (arba kaip kad būtų pasakyta praeitais metais – “šūdų malūną”). Baisoka gal iš pradžių siūlyt idėjas, bet jei sugalvoji kokį bajerį, tai verta pasitarti su organizaciniu komitetu ir padaryti. Pats Vidmantas Nakvosas kažkada su draugu sumastė pastatyti stotelę prie fakulteto (Dabar mes prabangą važinėt autobusu turim, o tada bišk kitaip buvo). Iš pradžių reikėjo pačią stotelę iš kažkur išknisti. Dar dabar pamena, iš kažkur per mišką ją tempė. Tada reikėjo su autobuso parko valdžia susitart. Tą ir tą dieną (jei neklystu, balandžio 3ią) nuo 10h iki 17h turėjo 5as autobusas važiuojant pro FF sustoti . Kai kurie to nedarė. Nuėjo vyrukai ir asmeniškai su vairuotoju pakalbėjo. Nu ir žiūrėk tu man, kitą kartą jau ir sustojo.
Nei stotelės ženklas, nei 21os FiDi ženklas, bet kažkaip į temą
Taip pat buvo pagalvota padaryti fejerverkus per FiDi. Nes juos leisdavo tikrai kariškiai, net per Lenino gimtadienį nešaudydavo. Taigi. Nuvažiavo vyrai į karinę komendantūrą, nuėjo pas komendantą ir pareiškia, kad yra tokia ir tokia šventė (Jau žinojo komendantas apie FiDi!), norim fejerverkų. Tas akis išpūtęs žiūri ir sako legendinę frazę: „Ну что, ребята, видно еще в армии не бывали“. O vyrukai tik ką po armijos, dar tik kokiam antram kurse. Taigi, nepavyko jiems tada fejerverkų gauti. Bet jei tik yra kokių idėjų, reikia visada bandyti jas realizuoti.
Kas dar? Taip jau išėjo, kad 24os FiDi metu, Vidmanto Nakvoso pirmininkavimo metais, neleido daryti vakarinės fakultete, dėl gaisrų (apie juos dar šiek tiek vėliau). Tai pirmą kartą FiDi istorijoje vakarinė dalis vyko Sporto rūmuose. Tada ir buvo užregistruotas alaus gėrimo rekordas: ar 500, ar 6000 žmonių vienu metu maukė alų. Berods iki šiol jis galioja ir dar nėra pagerintas. Bet tai ne viskas. Po tos FiDi, kadangi ji vyko Sporto rūmuose ir joje dalyvavo tiek žmonių, buvo padaryta ok pirtis. O sekančiai FiDi irgi nuskilo – palikta jiem 20 000 rublių, kurie iš Sporto rūmų po vakarinės buvo išgabenti trim pilnut pilnutėlėm kuprinėm. Jie visi investuoti į spiritą ir palikti trim ateinančiom kartom. Tik neaišku, keliom kartom tų pinigų pakako.
Vytautas Vaitkus, žmogus daręs FiDi 21-26. Save išbandęs kaip televizijos fuxas (antrais fuxavimo metais), o tada perėjo prie ideologijos. Vienas iš FiDi makers’ manual‘o kūrėjų.
Užduodamas klausimas „Ar gerai yra daryti FiDi?“ atsakymas toks pat kaip ir į klausimą „Ar rūkysim?“. Bet užtikrintumas atsakant į šį klausimą ateina su laiku.
Vytauto užverbavimas įvyko labai anksti, nes dar vaikystėje dalyvaudavo visose FiDi. Vaikščiojo įsikibęs Dinozaurui į uodegą. Studentavimo metais buvo priverstas prisidėti prie organizacijos – atėjo vyresni, atsivedė į posėdį, mat reikėjo žmonių, ir pasodino, pasislėpė žmogus už portfelio ir sėdėjo. Bet jau penktam kurse viskas buvo atvirkščiai, Vytautas Vaitkus tapo tuo, kuris turėjo traukt pasislėpusius už portfelių fuxus. Bet ne visi fuxai bailūs. Pirmam kurse, atėjo dveji metai armijos žmonių. Kursas tapo tris kartus didesnis nei įprasta. Ir tie žmonės… Su tvarka ir drausme.
21os FiDi buvo labai gera chebra. Nepadarei, esi ne tik kad laža, bet ir į veidelį galėjai gaut (arba snukelį, priklausomai nuo žmogaus). Taigi buvo labai daug žmonių, labai daug aktyvių žmonių. Kūrybiškų.
O kas yra kūrybiškumas? Kaip iš nieko padaryti kažką, kaip surasti kamerą mieste, kai jų visam Vilniuj tėra 5ios, kaip pasiskolint video magnetofoną (o tai kaip šiais laikais iPod5) nieko niekam nemokant? Tie daiktai būdavo branginami, bet jais reikėdavo montuoti. Beje. Kaip video juostoje įrašyti vaizdą, bet neįrašyti garso? Ogi taip. Turi du video magnetofonus. Nuimi dangtį, nulituoji garsinę galvą ir keiti vaizdą. Tada nulituoji vaizdinę galvą ir uždedi garsą. Stacionariai sulituoji du magnetofonus, kurie vežti už dolerius, ir smaginies.
Taigi, kas vis dėlto tas kūrybiškumas? Tai drąsa, aistra ir sėkmė. Drąsos buvo iki soties tais laikais. Pavyzdžiui, važiuot Dinozauru per miestą, kai nieko nematai, dūmuose, su kalančiu varikliu, be stabdžių. Kai vienas sėdi ant variklio ir aušina, pila iš kibiro vandenį. Kol dar turi. Kai nebeturi… Pila tai, kas iš alaus liko. Aistra būdavo, kai norėdavai kažką daryti. O sėkmė. Arba lydi arba ne. Jų karta dfa darė mėsmalę per krikštynas. Po to gaila ta auditorija sudegė. Užtat visą laida gavo gaisrininkų titulą. Nes būna ugniagesiai, o būna gaisrininkai…
Papildo kolega iš tos pačios kartos – veteranas Andrius (Žmogus pirmas paleidęs Diną per Gedo prospektą. Pagarba.), prisistatęs žodžiais „vadino Anarchija, o dabar aš Tvarka“.
Prieš tai buvo kalbėta, kodėl reikėtų daryti FiDi, kokia iš to nauda. O šiaip, nenorit – nedarykit. Eikit namo. Jei baigsit šį fakultetą, daugmaž visi baigsit… Jei darėt FiDi, tai liks gyvenime. Koks gėris iš to? Atima laiką, vargina… Bet tai yra moralinis pasitenkinimas. Šventė, kuri suvienija. Tai yra kiekvieno žmogaus, kurso pasirinkimas. Daryt FiDi yra gerai, nes lieka ir baikų, ir prisiminimų, ir draugų. Aišku nereikia ir mokslų numesti, bet… Vadovėlio galą visada reikia perskaityti, nes ten yra išvados. O pradžios, įvado, tų 10 minučių skaitymo, paskirkite Fiziko dienos darymui.
Aplodismentai.
Karolis įteiki Andriui ne lazeriu graviruotą alaus butelį
O dabar šokam ketverius metus į priekį. Saulelė ir palaikymo komanda. FiDi (30-35).
Nenorit, nedarykit, pakartoja Saulius Kalašnikovas ir pridurai, kad jei darysit, tai nėra garantijos, kad baigsit fakultetą per 4ius metus (ar per 5erius, ar per 6erius…).
30oj FiDi Saulius Kalašnikovas nešiojo suolus ir pilstė alų, o kitose FiDi jau buvo patikėtos ir rimtesnės užduotys. Kaip kad jis pats sako, laikui bėgant FiDi tampa gyvenimo būdu. Jei jau pradėjai daryti FiDi, tai lydės tave iki grabo lentos.
Jų laikais atsirado naujas postas – FiDi Čepas.
Šio posto nuo pat 32os FiDi turėtojas prisijugia prie kolegų ant pakylos. Kai pirmą kartą Saulius Kalašnikovas ir Vytatutas Kašėta buvo antram kurse, jie krikštijo Vytautą Čepą, žmogų, kuris vienintelis iš viso kurso į krikštynas atėjo su kostiumu. Taip ir išėjo.
Čepas pamini, kad FiDi darymo metu fizikai dažnai prisimindavo Planko eiles, tad kodėl jų neprisiminus ir dabar:
Atsimenu aš gėriau
Ir gerdamas masčiau:
Kodėl eilėraščių
Neberašau?
Bet gal ateis dar man
Kūrybinis gegužis
Ir su mintim aš ta
Nulūžau.
Pečiūra kaip visada. Kur moterys ir alus
Čepas tęsia savo kalbą.
Gamta užgrūdino fizikus ir jie yra žymiai atsparesni. Jau koks kitas žmogus po antro bokalo vos pasivelka, o fizikas išgėręs tris bokalus sugeba dar ir teslacoil‘ą konstruot.
Ir vėl aplodismentai.
Ir finišuojama su Donatu Meškausku, Tomo apibūdintu kaip žmogum, kurio visi bijo. Jis pradėjo karjerą nuo Dino, po to buvo ministru be portfelio, o tada jau FiDi 40 pirmininku. Ir štai ką daugmaž jis sakė:
Dar šeši meteliai ir jau bus pusė amžiaus kai vyksta kažkoks judėjimas. Neapibrėžtas. Be taisyklių. Be normų.
Bet labiausiai iš visų FiDi įstrigo 40a. Mes buvom visiškai laisvi. Susirinkusi durnelių šaika, turėjom viziją ir norą. Drąsiai galėjome neklausyti patarimų, daryti savo. Turėjom daug kūrybinių kančių. Norėjom kažko naujo. Per Bučinsko paskaitą, jis išprovokavo mane sakydamas, kad dėstytojai neįtraukti į FiDi. Taigi po to, su Ratautu barake diskutuojant kilo idėja, kaip atrodytų Bučinsko savimeilė sakant „Penki fuxai, H5 rokiruotė. Nešat“. Kažkokia abstrakcija buvo. Gal šachmatai, gal dar kažkas. Bučinskas tiesa, nepraėjo turo žaist šachmatais. Bet čia jau jo problemos…
Dirbom prie šachmatų. Ir tas darbas visus vienijo. Daugiau dirbom nei kalbėjom. Likus keliom valadom iki FiDi prisukom paskutines detales ir tada jau šventė prasidėjo.
Su Donatu dar lieka galimybė susitikti laboratorijose, nes jis doktorantas. Taigi, nėra rekomendacijos baiginėt bakalaurą ilgiau nei per ketverius metus. Ir reikia daryti FiDi, ir būt stipriems moksluose. Tai vienas kitam netrukdo. Naktys ilgos. Darykit FiDi. Čepas tyliai pataria: „Darydami FiDi darykite moterį“.
Oficialūs pasisakymai nuo scenos arenos baigėsi. Alus baigėsi. Tai kaip ir viskas baigėsi.
Naujausi komentarai